Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
8 teiginiai10 įrašų6 ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Visi 8 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–8 iš 8 teiginių
Kojelavičiaus pasakojime Kūno, arba Kūnasijaus, valstybę ribojo Nemunas, Dubysa, Nevėžis ir Neris.
PDF 61
Kūno, arba Kūnasijaus, valstybė buvo ribojama Nemunu, Dubysa, Nevėžiu ir Vilija, arba (gimtosios kalbos žodžiu) Nerimi. Tų žemių sostinę įkurdino pačioje Neries ir Nemuno santakoje. Tas miestas su pilimi, įkūrėjo atminimui pavadintas Kaunu, po šiai dienai tebėra vienas iš žymiausių Lietuvoje.
Kūnas gyvas būdamas padalijo valdžią Kerniui ir Gimbutui, kad sūnums nepaliktų paveldimos neapykantos šaltinio.
PDF 62
Kokius jis nuveikė paminėtinus darbus, vėlesnės kartos nežino. Gyvas būdamas, nusprendė nepalikti po mirties sūnums paveldimo neapykantos šaltinio, todėl pasistengė laiku padalyti valdžią. Kernusijui, arba Kerniui, atidavė valdyti Lietuvos žemes tarp Neries, Nevėžio ir Dauguvos, o jaunėliui Gimbutui paskyrė Žemaitiją.
Lietuvos metraštis pasakoja, kad Kūnas prie Nevėžio žiočių įkūrė miestą ir pagal savo vardą pavadino jį Kaunu.
PDF 40-41
Vyriausias sūnus Barkus įkūrė miestą prie Jūros upės, ir to kunigaikščio vardas susijungė su upės vardu, kuri vadinosi Jūra, o kunigaikščio vardas - — Barkus, tai tas miestas imta vadinti Jurbarku 4 . Vidurinis sūnus Kūnas atsikėlė prie Nevėžio upės žiočių, kur Įteka į Nemuną, ir įkūrė miestą, pavadino jį pagal savo vardą Kauno miestu5 . O trečias sūnus Spera keliavo tolyn per girias į rytus, kur saulė teka, ir persikėlė per Nevėžio upę, ir ## Puslapis 41 per trečią upę — Širvintą, aptiko ežerą, dabinamą pievų ir Įvairių medžių, pamėgo tą vietą, apsigyveno prie to ežero ir tą ežerą pavadino savo vardu — Spera6 .
Lietuvos metraštis pasakoja, kad po bevaikio brolio Barkaus mirties Kūnas perėmė jo dalį ir Jurbarko miestą.
PDF 41
Neilgai trukus, mirė jo brolis Barkus, kuris gyveno Jurbarke, neturėdamas vaikų; jo brolis Kūnas perėmė ir tą savo brolio Barkaus dalį, ir Jurbarko miestą, ir ėmė viešpatauti toje jo dalyje. O tasai kunigaikštis Kūnas turėjo du sūnus: vieną Kernių, o kitą Gimbutą8 . Beviešpataudamas Žemaičių žemėje, ėmė stiprėti, plėstis ir pereidinėti per Neries upę į Užnerio kraštą 9 .
Lietuvos metraštis pasakoja, kad po Kūno mirties Užnerio kraštą iki Latgalos, Breslaujos ir Dauguvos valdė jo sūnus Kernius.
PDF 41
Beviešpataudamas Žemaičių žemėje, ėmė stiprėti, plėstis ir pereidinėti per Neries upę į Užnerio kraštą 9. Žengdamas nuo Šventosios aukštyn, atrado labai gražią vietą; jam labai patiko toji vieta, jis ten įkurdino savo sūnų Kernių ir tam miestui davė Kerniaus vardą, pavadinęs Kernave l0. O paskui Kūnas mirė, ir po jo visame Užnerio krašte, ligi Latgalos11 sienos, ir ligi Užnerio Breslaujos12, ir iki pat Dauguvos upės valdė jo sūnus Kernius.
Borkaus brolis Kūnas, irgi turėjęs valdas prie Nemuno, ties Neries žiotimis, nusi driekusias dešiniajame jos krante, naujausiais chronolo giniais apskaičiavimais, 1030 metais pasistatydino Kauno tvirtovę.
PDF 169
Borkaus brolis Kūnas, irgi turėjęs valdas prie Nemuno, ties Neries žiotimis, nusidriekusias dešiniajame jos krante, naujausiais chronologiniais apskaičiavimais, 1030 metais pasistatydino Kauno tvirtovę.
Kūnas turėjo sūnus Kernių ir Gimbutą.
PDF 41
Beviešpataudamas Žemaičių žemėje, ėmė stiprėti, plėstis ir pereidinėti per Neries upę į Užnerio kraštą 9. Žengdamas nuo Šventosios aukštyn, atrado labai gražią vietą; jam labai patiko toji vieta, jis ten įkurdino savo sūnų Kernių ir tam miestui davė Kerniaus vardą, pavadinęs Kernave l0. O paskui Kūnas mirė, ir po jo visame Užnerio krašte, ligi Latgalos11 sienos, ir ligi Užnerio Breslaujos12, ir iki pat Dauguvos upės valdė jo sūnus Kernius.
Kūnas įkūrė Kauno miestą.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.