Lietuvos istorijos žinių lobynas
asmuo
6 teiginiai9 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 6 teiginiai ir visi 9 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–9 iš 9 rodomų įrašų
Kojelavičiaus pasakojime Kūno, arba Kūnasijaus, valstybę ribojo Nemunas, Dubysa, Nevėžis ir Neris.
PDF 61
Kūno, arba Kūnasijaus, valstybė buvo ribojama Nemunu, Duby sa, Nevėžiu ir Vilija, arba (gimtosios kalbos žodžiu) Nerimi. Tų žemių sostinę įkurdino pačioje Neries ir Nemuno santakoje. Tas miestas su pilimi, įkūrėjo at minimui pavadintas Kaunu, po šiai dienai tebėra vie nas iš žymiausių Lietuvoje.
Kūnas gyvas būdamas padalijo valdžią Kerniui ir Gimbutui, kad sūnums nepaliktų paveldimos neapykantos šaltinio.
PDF 62
Kokius jis nuveikė paminėtinus darbus,\nvėlesnės kartos nežino. Gyvas būdamas, nusprendė ne\npalikti po mirties sūnums paveldimo neapykantos šal\ntinio, todėl pasistengė laiku padalyti valdžią. Kernu-\nsijui, arba Kerniui, atidavė valdyti Lietuvos žemes\ntarp Neries, Nevėžio ir Dauguvos, o jaunėliui Gimbu\ntui paskyrė Žemaitiją.
Lietuvos metraštis pasakoja, kad Kūnas prie Nevėžio žiočių įkūrė miestą ir pagal savo vardą pavadino jį Kaunu.
PDF 40-41
Vyriausias sūnus Barkus įkūrė mies\ntą prie Jūros upės, ir to kunigaikščio vardas susijungė \nsu upės vardu, kuri vadinosi Jūra, o kunigaikščio var\ndas - — Barkus, tai tas miestas imta vadinti Jurbarku 4 .\nVidurinis sūnus Kūnas atsikėlė prie Nevėžio upės \nžiočių, kur Įteka į Nemuną, ir įkūrė miestą, pavadino \njį pagal savo vardą Kauno miestu5 .\nO trečias sūnus Spera keliavo tolyn per girias į ry\ntus, kur saulė teka, ir persikėlė per Nevėžio upę, ir\n\n## Puslapis 41\n\nper trečią upę — Širvintą, aptiko ežerą, dabinamą pie\nvų ir Įvairių medžių, pamėgo tą vietą, apsigyveno prie \nto ežero ir tą ežerą pavadino savo vardu — Spera6 .
Lietuvos metraštis pasakoja, kad po bevaikio brolio Barkaus mirties Kūnas perėmė jo dalį ir Jurbarko miestą.
PDF 41
Neilgai trukus, mirė jo brolis Barkus, kuris gyveno \nJurbarke, neturėdamas vaikų; jo brolis Kūnas perėmė \nir tą savo brolio Barkaus dalį, ir Jurbarko miestą, ir \nėmė viešpatauti toje jo dalyje.\nO tasai kunigaikštis Kūnas turėjo du sūnus: vieną \nKernių, o kitą Gimbutą8 . Beviešpataudamas Žemaičių \nžemėje, ėmė stiprėti, plėstis ir pereidinėti per Neries \nupę į Užnerio kraštą 9 .
Lietuvos metraštis pasakoja, kad po Kūno mirties Užnerio kraštą iki Latgalos, Breslaujos ir Dauguvos valdė jo sūnus Kernius.
PDF 41
Beviešpataudamas Žemaičių žemėje, ėmė stiprėti, plėstis ir pereidinėti per Neries upę į Užnerio kraštą 9. Žengdamas nuo Šventosios aukš tyn, atrado labai gražią vietą; jam labai patiko toji vieta, jis ten įkurdino savo sūnų Kernių ir tam miestui davė Kerniaus vardą, pavadinęs Kernave l0. O paskui Kūnas mirė, ir po jo visame Užnerio kraš te, ligi Latgalos11 sienos, ir ligi Užnerio Breslaujos12, ir iki pat Dauguvos upės valdė jo sūnus Kernius.
Borkaus brolis Kūnas, irgi turėjęs valdas prie Nemuno, ties Neries žiotimis, nusi driekusias dešiniajame jos krante, naujausiais chronolo giniais apskaičiavimais, 1030 metais pasistatydino Kauno tvirtovę.
PDF 169
Borkaus brolis Kūnas, irgi turėjęs valdas prie Nemuno, ties Neries žiotimis, nusi driekusias dešiniajame jos krante, naujausiais chronolo giniais apskaičiavimais, 1030 metais pasistatydino Kauno tvirtovę.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
L ie tu v o s, k ita s Z e- Karą pradėti paskatino tai, m a itijo s kad tautoje padidėjo šeimy nų, o laukų nausėdijoms trū ko. Vis dėlto Kernius iš pradžių abejojo, ar keltis per Nerį su žmonėmis dėl naujų žemių, mat priešas, už pultas ir įsiutintas, galėtų smogti atsakomąjį smūgį ir kelias į Lietuvą būtų užkirstas. Todėl, norėdamas su rišti priešui rankas, įkūrė pirmą nausėdiją ant upės kranto ir pastatė pilį, kurios tvirtumą lėmė ir pati jos
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Vyriausias sūnus Barkus įkūrė mies tą prie Jūros upės, ir to kunigaikščio vardas susijungė su upės vardu, kuri vadinosi Jūra, o kunigaikščio var das -— Barkus, tai tas miestas imta vadinti Jurbarku 4. Vidurinis sūnus Kūnas atsikėlė prie Nevėžio upės žiočių, kur Įteka į Nemuną, ir įkūrė miestą, pavadino jį pagal savo vardą Kauno miestu5. O trečias sūnus Spera keliavo tolyn per girias į ry tus, kur saulė teka, ir persikėlė per Nevėžio upę, ir per trečią upę — Širvintą, aptiko ežerą, dabinamą pie vų ir Įvairių medžių, pamėgo tą vietą, apsigyveno prie to ežero ir tą ežerą pavadino savo vardu — Spera6.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Neilgai trukus, mirė jo brolis Barkus, kuris gyveno Jurbarke, neturėdamas vaikų; jo brolis Kūnas perėmė ir tą savo brolio Barkaus dalį, ir Jurbarko miestą, ir ėmė viešpatauti toje jo dalyje. O tasai kunigaikštis Kūnas turėjo du sūnus: vieną Kernių, o kitą Gimbutą8. Beviešpataudamas Žemaičių žemėje, ėmė stiprėti, plėstis ir pereidinėti per Neries upę į Užnerio kraštą 9.