Konrado Valenrodo šlovė ir narsa 1392 m. padėjo suburti gausius kryžininkų pulkus žygiui į Lietuvą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 146
Vilniui bemat jos prireikė, nes kitais, 1392, metais Europos riteriai taisėsi užplūsti Lietuvą, rengdami dar didesnį žygį į šalį, kuri dar negalėjo naudotis išpažįstamo tikėjimo geradarystėmis, bet jau krikščioniška būdama, iš naujų savo tikėjimo brolių ne gynybos sulaukė, o dar žiauresnių smūgių nei totorių antpuoliai. Po visą pasaulį plačiai pasklidęs garsas apie Konrado Valenrodo šlovę, kurį Ordinas iškėlė į didžiuosius magistrus39, jo paties narsa, o pirmiausia nesulaikomas potraukis į riterystę vėl subūrė iš visų Europos šalių gausius ir pajėgius kryžininkų pulkus, pasišovusius traukti į vargų prispaustą Lietuvą. Anglija, Škotija ir Prancūzija gerokai papildė saduodama 12 pūdų vaško: duodecem talenta cerae Pud dieta, de curia castri nostri Viln.
Konradas Valenrodas 1391 m. kovo 12 d. buvo išrinktas Ordino didžiuoju magistru ir mirė 1393 m. liepos 25 d.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 135
22 Miechovita, Strijkovskis ir K o j e 1 a v i č i u s klysta sakydami, esą žygio vadovavimas buvo pavestas Konradui Valenrodui, kurį jau tuo metu vadina didžiuoju magistru, kai Konradas Valenrodas 1382 metais, sekmadienį prieš Šv. Mykolą paskirtas Ordino didžiuoju maršalu, 1387 metais per Apreiškimo Marijai šventę tapo didžiuoju komtūru arba arkikomtūru, 1390 rugpjūčio 15 d., po didžiojo magistro Konrado Ciolnerio fon Rotenšteino mirties, - ir didžiojo magistro vietininku, iki pat kapitulos suvažiavimo, ir tik 1391 m. kovo 12 d. išrinktas didž. magistru; mirė 1393 m. liepos 25 d.
Konradas Valenrodas 1391 m. kovo 12 d. buvo išrinktas didžiuoju magistru, o 1393 m. liepos 25 d. mirė.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 146
: Paširvintys - nuo Širvintos upės; Pamerkys - nuo Merkio upės; Pamusiai - nuo Musės upės; Panevėžys - nuo Nevėžio; Padubysis - nuo Dubysos. 39 Valenrodas didžiuoju magistru išrinktas 1391 m. Verbų sekmadienį, tai yra kovo 12-ą, o mirė 1393 metų liepos 25-ą.
Konrado Valenrodo vadovaujama kryžiuočių kariauna kartu su Vytautu rugsėjo 11 d. apsupo Trakų pilį.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 55
Didelė kryžiuočių kariauna, vadovaujama Ordino didžiojo magistro ir maršalo Konrado Valenrodo, išvien su Vytautu ir jo šalininkais atžygiavę atsiimti Skirgailos užvaldyto šio paveldo, rugsėjo 11-ą apsupo Trakų pilį. Nepaisant įnirtingos gynybos, kelias dienas užsitęsus atakai, mūrai buvo bombardų sugriauti, įgula priversta pasiduoti. Didysis magistras į Vilnių išsiuntė komtūrus: iš Elbliongo, Baigos, Brandenburgo ir Kristburgo, galingais kariuomenės daliniais vedinus, įsakęs bet kokia kaina jį visiškai sunaikinti.
Teodoras Narbutas rašo, kad netikėta mirtis nutraukė Konrado Valenrodo gyvenimą.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 51
M irtis K onradą Valenrodą ištiko visai nelauktai, paankstinusi nutraukti jo gyvenimo giją. Tačiau ordinui ir kraštui, kuriuos jis nuskurdino savo neapsakom u išlaidumu, - tinkam u laiku
Teodoras Narbutas, polemizuodamas su A. Mickevičiumi, galbūt grąžino autentišką Konrado Valenrodo vaizdą.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 54
Taigi galbūt T. N arbutas, polemizuodamas su A. Mickevičiumi, pagaliau grąžino mums autentiškąjį K onradą Valenrodą?
Teodoras Narbutas mini Konradą Valenrodą kaip ordino maršalką, su kuriuo buvo užmegzti diplomatiniai ryšiai svarstant suvažiavimo galimybę.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 312
Todėl diplomatiniais ryšiais buvo susisiekta ir su didžiuoju magistru Konradu Ciolneriu, ir su ordino maršalka Konradu Valenrodu; buvo kalbėta apie suvažiavimą, kadangi žinome buvus apsaugos raštų, Jogailai anų šiam tikslui duotų1.
Konradą Valenrodą Teodoras Narbutas aprašo kaip ordino maršalką, vedusį ginkluotus žmones iš Elbliongo, Kristburgo ir Osterodės pagalbon; jo pasiųstas Ragainės komtūras galėjo susikalbėti su pilies įgula.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 317
Buvo tai ordino maršalka Konradas Valenrodas, vedantis ginkluotus žmones iš Elbliongo, Kristburgo ir Osterodės, skubantis pagalbon; jo pasiųstas narsusis Ragainės komtūras gebėjo priartėti prie Neries tiek, kad girdėjo šūksnius iš pilies ir galėjo susikalbėti su įgula.
Teodoras Narbutas nurodo, kad Konradas Valenrodas 1377–1382 m. valdė Šliochovo komtūriją, iki 1387 m. tarnavo maršalka, o 1391 m. vienbalsiai išrinktas didžiuoju magistru.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 397-398
Konradas jau senokai gyveno Prūsijoje, kai jam 1377 m etais buvo duota Šliochovo komtūrija, ją valdė iki 1382 metų, tuomet pakviestas būti maršalka, kuriuo tarnavo iki 1387 metų, kol buvo pakeltas į didžiuosius kom tūrus. Kai m irė Ciolneris, kurio 399 pavaduotoju, kaip kad matėme, jis buvo septynis mėnesius, 1391 metais buvo vienbalsiai išrinktas didžiuoju magistru