Konradas Mazovietis buvo XIII amžiaus valdovas ir kunigaikštis, valdęs Mazoviją, Kujaviją bei Lenkiją. 1207 metais, pasidalijęs tėvo palikimą su broliu Lešeku Baltuoju, jis gavo Kujaviją, Mozūriją, Kulmo ir Dobrynės žemes. 1228 m. balandžio 23 d. Konrado suteikta privilegija kryžiuočių vadui Hermanui Balkui patvirtino Kulmo žemės nuosavybę jo valdomam ordinui. Teodoro Narbuto pasakojime Konradas taip pat vaizduojamas kaip valdovas, pasisavinęs Kulmo ir Liubavo žemes bei skelbęsis visos Prūsijos valdovu, tačiau nepajėgęs apginti nei vyskupystės, nei savo krašto. Jo politinę padėtį atskleidžia ir tai, kad po tėvo mirties Konradas kartu su Lešeku Baltuoju tapo didesnės Lenkijos dalies paveldėtoju.
Narbutas rašo, kad Konradas Mazovietis pasisavino Kulmo ir Liubavo žemes bei skelbėsi visos Prūsijos valdovu.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Be šių vyskupo laimėjimų, kunigaikštis Konradas Mazovietis, kuris įstengė pasisavinti Kulmo ir Liubavo žemes, priėmusias krikščionybę, taip pat sugebėjo pasiskelbti visos Prūsijos valdovu, nepajėgė ne tik kad vyskupystės, bet ir savojo krašto apginti.
1207 metais Lešekas Baltasis su Konradu pasidalijo tėvo palikimą, o Konradui atiteko Kujavija, Mozūrija, Kulmo ir Dobrynės žemės.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Galop 1207 metais Lešekas Baltasis užėmė aukščiausiąjį Lenkijos sostą ir netrukus tėvo palikimą pasidalijo su savo broliu Konradu. Pastarajam atiteko Kujavija, Mozūrija kartu su Kulmo ir Dobrynės žemėmis.
1228 m. balandžio 23 d. Konrado Mazoviečio privilegija kryžiuočių ordinui buvo patvirtinta Kulmo žemės nuosavybė.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Naujasis kryžiuočių vadas Hermanas Balkas atvyko į Mozūriją 1228 metais ir tuojau pat užėmė savo valdą, o tų pačių metų balandžio 23 dieną Konrado Mazoviečio jam suteikta privilegija buvo patvirtinta Kulmo žemės nuosavybė jo valdomo ordino
Šios valstybės, būtent didesnio sios Lenkijos dalies, paveldėtojais tapo dvejetas jo ma žamečių sūnų — tai Lešekas Baltasis: ir Konradas.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Šios valstybės, būtent didesniosios Lenkijos dalies, paveldėtojais tapo dvejetas jo mažamečių sūnų — tai Lešekas Baltasis: ir Konradas. Pirmojo mokytoju, arba rūmininku, buvo Govorka, antrojo — Kristijonas, dar jų tėvo parinkti, vyrai neabejotinos doros ir garbės