Apie brolį Konradą, kadaise Tiuringijos landgrafą, penktą Teutonų namų ordino\n didįjį magistrą\n\n Brolis Konradas, kadaise Tiuringijos landgrafas, penktas Teutonų namų ordino didysis\nmagistras, mirė liepos 24 dieną, o palaidotas Markburge. Kai dar buvo pasaulietis, jis\nkartą smarkiai puolė Friclaro miestą, todėl vėliau, norėdamas įstoti į vienuolius, darė\natgailą ir rodė nusižeminimą, atsiteisdamas už šitokią piktadarybę, taigi ėjo minėtajame\nmieste su procesija basomis ir plika galva, puolė kniūpsčias prieš bažnyčios duris, o\nrykštę, kurią laikė rankoje, davė žmonėms, kad tiek jį plaktų, kiek kam širdis leidžia.
Šį brolį Konradą, landgrafą, magistrą, taip apšvietė šventosios dvasios malonė, kad jis\nėmė permanyti visas žmonių paslaptis, todėl negalėjo pakęsti prie savęs nė vieno, kas\nbuvo susitepęs paleistuvystės nuodėme. Vienas abatas, šitai sužinojęs, panoro ištirti, ar\ntaip yra iš tikrųjų, todėl nusivedė du jaunus pasileidėlius pas magistrą, tačiau šis, vos\nišvydęs tuos tarnus, liepė jiems išsinešdinti.
Rytą, patyręs, jog anksčiau minėtuosius Hartmaną bei Ditrichą kamavo panašios mintys, nuėjo su jais basomis ir su ašutinėmis į švento Mikalojaus koplyčią Gladbache, tikėdamasis, jog ten dievas patarsiąs, ką daryti. Aukščiausiojo ten įkvėptas, su keliais iš savo šeimynos jis kreipėsi į jo šventenybę popiežių, kuriam ir išpažino visas savo nuodėmes. Popiežius jam paliepė užsivilkti Teutonų namų ordino vienuolio apsiaustą.