Narbuto vertinimu, Kocebus teisingai vadino gintarą „saulės akmeniu“ ir gamtos mįsle, kurią gaubia sunkiai atskleidžiamos uždangos. Teodoras Narbutas Kocebo pavartotą Cemptenbece vietovardį taisė į Lemptenburgą ir pažymėjo, kad jo padėtį tiksliai nustatyti sunku. Ligi šiol žinoma seniausia sutartis, primenanti dingu sios Sambijos dalies egzistavimą senovėje; ji esanti 1246 metų Kocebaus darbe (t.
Lietuvių kalboje jis išliko žodyje Stiklas, kuris susideda iš s, si, sii, o tai išreiškia lotynų reciprocum, se, sanskrito sieti2, lenkų się; be to, lietuviš kas žodis Stiklas reiškia spindintį daiktą, žodyje glūdi G los s pradas. 150 Kocebus teisingai vadina gintarą saulės akmeniu, se novėje žinomu vardu3, taip pat tikra gamtos mįsle, kurią gaubia sunkiai atskleidžiamos uždangos4. Tačiau senovė je, jei atmesime tokias pasakas ir spėliones, pavyzdžiui, kad jis susidaro iš lūšies šlapimo, ¡gintaru verkė Mulea- įgrido paukščiai arba hiperborėjų Apolonas, būta apie jį gana tikslių žinių.
Tam, kad naujiems šio pajūrio miesto\nkolonistams būtų garantuotos pastovios valdos, teisėjų\nvalia sutartyje minimos šios sąlygos: Habebunt etiam\ncives sepedicti medietatem unius tercie partis Sambie,\nque fratres contingit, quam fratribus dividentibus elege\nrint ipsi cives et in Warmia mansas duo milia et quin\ngentos a Lemptemburc contra Lipzam mensurandos in\nlitor e in une parte et in altera contra Nat augiam donec\nin ipsa Warmia contique ipsorum mansorum numerus im\npleatur. Norint deramai suprasti šią vietą, labai svarbu\ntiksliai nustatyti Lemptenburgo padėtį (ne Cemptenbece,\nkaip pasakė Kocebus); tiksliai tai padaryti sunku. Viena\nme Varmijos vyskupo Anzelmo rašte (Bacho.
Ligi šiol žinoma seniausia sutartis, primenanti dingu sios Sambijos dalies egzistavimą senovėje; ji esanti 1246 metų Kocebaus darbe (t. 1. P. 418—420). Ten pažymėta krašto dalis, kurią Liūbeko gyventojai gavo kaip atlygi nimą už suteiktą kryžiuočiams pagalbą užkariaujant sam- bius, o būtent Sambiją, Vitlandiją ir dalį Varmijos.