Narbuto vertinimu, Kocebus teisingai vadino gintarą „saulės akmeniu“ ir gamtos mįsle, kurią gaubia sunkiai atskleidžiamos uždangos. Teodoras Narbutas Kocebo pavartotą Cemptenbece vietovardį taisė į Lemptenburgą ir pažymėjo, kad jo padėtį tiksliai nustatyti sunku. Ligi šiol žinoma seniausia sutartis, primenanti dingu sios Sambijos dalies egzistavimą senovėje; ji esanti 1246 metų Kocebaus darbe (t.
Lietuvių kalboje jis išliko žodyje Stiklas, kuris susideda iš s, si, sii, o tai išreiškia lotynų reciprocum, se, sanskrito sieti2, lenkų się; be to, lietuviškas žodis Stiklas reiškia spindintį daiktą, žodyje glūdi G los s pradas. 150 Kocebus teisingai vadina gintarą saulės akmeniu, senovėje žinomu vardu3, taip pat tikra gamtos mįsle, kurią gaubia sunkiai atskleidžiamos uždangos4. Tačiau senovėje, jei atmesime tokias pasakas ir spėliones, pavyzdžiui, kad jis susidaro iš lūšies šlapimo, ¡gintaru verkė Muleaįgrido paukščiai arba hiperborėjų Apolonas, būta apie jį gana tikslių žinių.
Tam, kad naujiems šio pajūrio miesto kolonistams būtų garantuotos pastovios valdos, teisėjų valia sutartyje minimos šios sąlygos: Habebunt etiam cives sepedicti medietatem unius tercie partis Sambie, que fratres contingit, quam fratribus dividentibus elegerint ipsi cives et in Warmia mansas duo milia et quingentos a Lemptemburc contra Lipzam mensurandos in litor e in une parte et in altera contra Nat augiam donec in ipsa Warmia contique ipsorum mansorum numerus impleatur. Norint deramai suprasti šią vietą, labai svarbu tiksliai nustatyti Lemptenburgo padėtį (ne Cemptenbece, kaip pasakė Kocebus); tiksliai tai padaryti sunku. Viename Varmijos vyskupo Anzelmo rašte (Bacho.
Ligi šiol žinoma seniausia sutartis, primenanti dingusios Sambijos dalies egzistavimą senovėje; ji esanti 1246 metų Kocebaus darbe (t. 1. P. 418—420). Ten pažymėta krašto dalis, kurią Liūbeko gyventojai gavo kaip atlyginimą už suteiktą kryžiuočiams pagalbą užkariaujant sambius, o būtent Sambiją, Vitlandiją ir dalį Varmijos.