Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Asmuo

Klemensas V

6 teiginiai6 įrašai0 ryšių

Vikipedijos įžanga

Klemensas V (lot. Clemens V, tikroji pavardė pranc. Raymond Bertrand de Gouth, 1264 m. Vilandro, Akvitanija, Prancūzija – 1314 m. balandžio 20 d. Rokmoras, Langedokas-Rusijonas, palaidotas Uzeso katedroje, Akvitanija) – Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1305 m. gruodžio 5 d. iki mirties.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Klemensas V buvo popiežius, XIII–XIV amžių sandūroje priėmęs kelis reikšmingus sprendimus Bažnyčios ir Europos politiniame gyvenime. 1303 m. jis atšaukė ankstesnį popiežiaus Bonifaco sprendimą Albrechtą paskelbti imperatoriumi ir perduoti jam Prancūzijos karalystę. 1312 m. kovo 22 d. Vieno sinode Klemensas V pasmerkė tamplierių ordiną, tačiau šis veiksmas dar nebuvo galutinis sprendimas, o tik Apaštališkojo Sosto parengiamasis žingsnis. 1313 m. gegužės 5 d. jis kanonizavo Petrą išpažintoją, anksčiau buvusį popiežių Celestiną V, ir nustatė jo pagerbimo dieną – birželio 14-ąją. Klemenso V mirtis kronikoje datuojama balandžio 20-ąja ir siejama su tuo, kad nuo kometos pasirodymo pradžios buvo praėję metai.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Pareigos ir vaidmuo
  • Popiežius
  • Šaltinyje Klemensas V tiesiogiai įvardijamas popiežiumi 1312–1313 m. aprašomuose įvykiuose.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-003vidutinis

Po Klemenso V vainikavimo prie Liono sugriuvusi mūro siena pražudė daug žmonių, o pats popiežius nukentėjo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie tai, kaip nukrito popiežius bei jo vainikas, o siena nuslėgė daugybę žmonių Kai šis popiežius Klemensas po savo vainikavimo (lapkričio 18) leidosi per švento Martyno oktavą iš švento Justo bažnyčios, kuri ant kalno prie Liono, išgriuvo mūro siena ir nuslėgė daug žmonių, o Britanijos kunigaikštis, vedęs popiežiaus arklį, irgi čia sužuvo. Karolis, Prancūzijos karaliaus brolis, buvo smarkiai sužeistas, nukentėjo ir pats popiežius.
t-004vidutinis

Popiežius Klemensas V atšaukė Bonifaco sprendimą paskelbti Albrechtą imperatoriumi ir jam atiduoti Prancūzijos karalystę.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

1303 viešpaties metais Bonifacas, popiežius, paskelbė Albrechtą, Romos karalių, imperatoriumi ir jam atidavė į valdas Prancūzijos karalystę, tačiau vėliau šitai atšaukė Klemensas V, popiežius (Ptol. p. 1222, 1227; Mart. p. 438, 442).
t-001

Popiežius Klemensas V mirė balandžio 20 d., praėjus metams nuo kometos pasirodymo pradžios.

Įrodymai (1)
t-002

1312 m. kovo 22 d. Vieno sinode popiežius Klemensas V pasmerkė tamplierių ordiną, nors tai dar nebuvo galutinis sprendimas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie tamplierių ordino panaikinimą 1312 viešpaties metais, kovo 22 dieną, imperatoriaus Henriko VII laikais, Klemensas V, popiežius, Vieno sinode pasmerkė — nors šitai nebuvo galutinis sprendimas, bet apaštališkojo sosto parengiamasis veiksmas — tamplierių ordiną, įsteigtą 1112 viešpaties metais, popiežiaus Paskalio II bei imperatoriaus Henriko V laikais (Mart. p. 445; Ptol. p. 1236).
t-005

1313 m. gegužės 5 d. Klemensas V kanonizavo Petrą išpažintoją, buvusį popiežių Celestiną V, ir liepė jį gerbti birželio 14 d.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie švento Petro, kadaise Celestino V, popiežiaus, kanonizavimą 1313 viešpaties metais, gegužės 5 dieną, popiežius Klemensas V kanonizavo šventą Petrą išpažintoją, kadaise popiežių Celestiną V, ir liepė jį gerbti birželio 14 dieną (Mart. p. 446; Ptol. p. 1240).
Visi teiginiai ir įrodymai (6 teiginiai, 6 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)—56