Kęstutis

PDF 640

Timpsojo jau abi pusi rindose, o karėjai jau ilgėjos laukdami ženklo mūšos. Lietuvių dešinuoju sparnu rykavo Algirdas, o kairiuoju Kęstutis. Kryžėjų kariaunos dešinuoju marčelga, o kairiuoju pats mistras.

PDF 66

Lietuvių įgaliotiniai sudaryti taiką su mazoviečiais ir Lenkijos karaliumi buvo Kęstutis bei Liubartas su savo sūnėnais Jurgiu Narim antaičiu ir Jurgiu Karijotaičiu, betgi veikė didžiojo kunigaikščio Jaunučio, taip pat jo brolio Algirdo, Karijoto ir kitų

PDF 71

Algirdas priėmė tą pareiškimą ir suskubo išsiųsti kariauną, vadovaujamą kažkokio kunigaikščio Jurgio Vytautaičio; po to ir pats, pasikvietęs brolį Kęstutį, kartu su savo sūnumi Andrium1 2 nuskubėjo, stojęs Lietuvos ir Vitebsko pulkų priešakyje

PDF 73

Kęstutis atvedė Vilniaus riterius, sūnus Andrius, palikęs vietoj savęs valdytoją, atvyko su pskoviečiais.

PDF 90

Betgi retai pasitaiko karo mene, o dar rečiau istorijoje, taip, kaip kad kunigaikštis Kęstutis su dešimties tūkstančių žmonių kariauna prisiartino prie to paties miesto, kurį sekė kryžiuočiai, visada turintys rinktinių žvalgų, ir taip sparčiai, ir taip slaptai, kad kai tik šie atsitraukė, paleido kariauną ir didysis magistras išvyko į Gdanską, pasirodė Sambijos viduryje.

PDF 91

Spalio m ėnesį kunigaikštis Kęstutis keliu palei kairįjį Nem uno krantą įsiveržė į Ragainės sritį, kur tris dienas valsčius buvo plėštas ir siaubtas. Po to skubiai per Girdavos miškus buvo mestasi į Insterburgo sritį, taip pat viską plėšiant; nusigavo į Vėluvą ir be pasipriešinimo šį miestą spalio 6 dieną užėmė, nes gyventojai, jį sudeginę, suskubo pabėgti;

PDF 101

Tad vos Kęstutis į 1349 m etų pabaigą, suradęs kažkokią dingstį pulti lenkus, kreipėsi į kai kuriuos brolius, iš kelių pusių apsupo Voluinę ir jų kariaunų pulkai vienu metu smogė lenkų priešakinėms pozicijoms; per trum pą laiką visas tas kraštas iš naujo buvo užvaldytas ir prijungtas prie Lietuvos1.

PDF 104

Kęstutis su savo riteriais paskubėjo broliui pagalbon ir narsiai kovos lauke stojo mūšin, tačiau, stipresnių pajėgų priremti, abu pateko nelaisvėn. Vladimiras užkariautas, Belzas, Kulmas ir visa toji Voluinės dalis, išskyrus Lucką ir Belską, buvo užimta. Liubartą Vengrijos karalius išleido, gavęs žodį, kad duos sutartą išpirką arba pašauktas stos nurodytu laiku ir vietoj, ko, kaip pasakoja lenkų metraštininkai, tasai kunigaikštis neištesėjo. Kęstutis, visados sukrus ėmęsis ką daryti, surado būdą laimingai ištrūkti iš lenkų sargybinių apsaugos1.

PDF 126

Jie 1358 metų rugpjūčio 13 dieną Gardine, kunigaikščių suvažiavime, kur Kęstutis, dalyvaudamas pats ir atstovaudamas didžiajam kunigaikščiui, taip pat broliai Jaunutis, Karijotas, Jurgis ir kiti1 sudarė transakcinę sutartį, kurios potvarkiu sudaryta komisija, įgaliota nustatyti stabilią sieną.

PDF 135

Kunigaikštis Kęstutis riterio Hankės iš Ekersbergo taip pat buvo nublokštas nuo žirgo ir paties Kranigfeldo paimtas nelaisvėn. Kryžiuočiai, nudžiuginti tokio svarbaus laimikio, suskubo nugabenti kunigaikštį į Marienburgą, kur visų buvo labai džiūgauta, ir padėkai pareikšti suruoštos viešos pamaldos, nes tas įvykis buvo palaikytas ypatingu Dangaus palaiminimo

PDF 144

Kaip labai šios atsargumo priemonės ir tas skubotumas pasirodė besą pačiu laiku, paaiškėjo, kai kunigaikštis Kęstutis su gausia kariauna ėmė artėti keliu anapus Nemuno ir bem at pasirodė kita kariauna, vedama didžiojo kunigaikščio Algirdo, atžygiuojančio palei pat Nerį, kurioje šmėkščiojo Rusios gvardija. Šie kariai, nuo dabartinio Šv. Kryžiaus vienuolyno pusės per aukštumas perėję ir susijungę, ruošėsi stoti pagalbon.

PDF 153

Skaudu buvo didžiajam kunigaikščiui Kęstučiui nuo kalno stebėti tą baisią Kauno pilies pražūtį. Kai tik ji buvo užimta, pasiuntė didžiajam magistrui prašymą, kad pateiktų jam paimtųjų nelaisvėn sąrašą. Laužė senolis rankas regėdamas tiek mažai gyvų išlikusių ir nuo skausmo ašarų sudrėko jo skruostai, nors sūnų rado tarp

PDF 164

Kai iš Lietuvos išsidangino kryžiuočiai, kunigaikštis Kęstutis su gausiu raitelių daliniu tiesiog įkandin jiem s įsiveržė į Prūsiją, Jurgenburgo apylinkes, kraštą, priklausantį Sambijos vyskupui, kur daugelis kaimų buvo apiplėšta ir padegta.

PDF 213

Atsilygindamas kunigaikštis Kęstutis kitą rudenį (1374 m etų rugsėjo 22 dieną) sukvietė savo kariauninkus, ir perėjęs per Mazoviją, įsibrovė į Prūsiją. Pirmiausia Salduvos apylinkėse lietuviai pasidalijo į tris būrius, prasigavo prie Neidenburgo, sudegino apie keturiasdešim t kaimų, ėmė žmones ir besipriešinančius be gailesčio žudė, galop paėm ę nelaisvėn aštuonetą ar devynetą šimtų, be kliūčių grįžo atgalios savo

PDF 269

Gavęs tokį užtikrinimą, kunigaikštis Kęstutis su Vytautu ir Skirgaila nuvyko pas Jogailos karius. Žingsnis - perdėm neatsargus, vargu ar galima patikėti, kad toks įtarus senolis būtų su tuo sutikęs; tik Vytauto nuoširdumas, pastangos ir rūpestis, tikrai iš patriotizmo kilęs, labiausiai įtikino saugumu; pagaliau kiekvieno žmogaus gyvenime yra minučių, kai pasiduodama silpnumui.

PDF 270-271

Išduoti kunigaikščiai, atvykę į Vilnių, buvo išskirti; Kęstutį ištiko pasibaisėtinas likimas. Atiduotas į didžiausių savo priešų rankas, keršto ir žiaurumo apimto šalininko būrio pirmiausia buvo sukaustytas grandinėmis, po to, lydimas Švitrigailos, ekskortu išvežtas į Krėvą. Ten įmestas į tamsų kalėjimą pilyje su stipriais įtvirtinimais, se­ 1 Rankraštinė Lietuvos (Bychovco) kronika. - P. 47-50. 2 Alte Preusische Cron. - P. 40; Wigand (ap. Voigt. - B. V. - S. 371); Schütz. - Fol. 84. 272 noviniame jos bokšte, kurio dunksančius aukštus mūrus m atome ligi šiol

PDF 274

Kęstutį, kaip žinoma, ketvirtąjį Gedimino sūnų, pagimdė, pagal genealoginę lentelę, Rusios kunigaikštytė Olga 1297 metais. Išauklėtas savo protėvių tikėjimo dvasia ir griežtai jo laikęsis, dora, riterio elgesiu, išmintim ir išsiauklėjimu buvo pralenkęs savo laiką bei artimuosius.

PDF 92

Be to, jis buvo pačiam valstybės branduolio centre. Todėl čia greit išaugo didelis miestas, kurs tapo amžinąja Lietuvos sostine. Netoli Vilniaus, sunkiai prieinamame Galvės ežero pusiasaly, Gediminas pastatė dar kitą tvirtą pilį, kuri ilgą laiką buvo tarytum antroji Lietuvos sostinė, — tai Trakai.

PDF 112-113

Tas pakvietė juos į Vilnių, kur abudu suėmė, nors kviesdamas Skirgaila buvo davęs žodį, kad jiems nieko blogo neatsitiksią. Kęstučio ir Vytauto kariuomenė buvo paleista, o jie patys buvo uždaryti kalėjime; Kęstutį netrukus išvežė į Krėvos pilį, o Vytautą paliko Vilniuje. Krėvoje iškalėjęs 5 dienas, Kęstutis buvo nužudytas.

PDF 68

Ir kunigaikštis Kęstutis paėmė ją prievarta iš tos vietos, su didžia pagarba palydėjo ją į savo sostinę Trakus ir, sukvietęs brolius, iškėlė su savaisiais broliais dideles vestuves ir paėmė tą mergelę Birutę sau žmona

PDF 130

Po to kunigaikštis Kęstutis pasistengė pilį iš naujo atstatyti ir sustiprinti. Atnaujino ir šventyklą, kuri gyvavo iki 1406 metų, kada kryžiuočiai antrą kartą paėmė pilį ir perstatė į krikščionių bažnyčią.

PDF 276

Antai Lydos apskrityje, Žirmūnų parapijoje, yra miškas, kurio vardas Trakai (Troki). Ta pati mintis ateina Okolskiui straipsnyje apie Vyčio herbą, kur jis kalba apie Gediminą, tačiau klysta Strijkovskio suvedžiotas, kad Trakus taip praminęs Gediminas, kadangi Gediminas įkūrė ne Senuosius, bet Naujuosius Trakus, o ne Kęstutis. Lietuviai minėtus diržus vadina Risietis, taigi jiems nebuvo reikalo skolintis iš svetimos kalbos daikto pavadinimo, nes jį turėjo savo pačių kalboje.