Aldona, per krikštą pavadinta Ona, buvo ištekinta už Lenkijos karaliaus Kazimiero Didžiojo.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 36
Gediminas, užsitikrinęs sau-\ndybomis, buvo labai tvirti ir svarbūs. \nIš jų Aldona, arba Aldoina, per \nkrikštą pavadinta Ona, buvo ištekin\nta už Lenkijos karaliaus Kazimiero \nDidžiojo. Danmilė, pakrikštyta Elž\nbieta, už Vaclovo - Mazovijos kuni\ngaikščio, Marija - už Boleslovo - Ru\nsios kunigaikščio; o ketvirtoji, \nbevaikė, - už Rusios didžiojo kuni\ngaikščio Dmitrijaus Michailovičiaus, \n1326 metų spalio 15 dieną totorių \nchano Uzbeko įsakymu nužudyto.
1325 m. Gedimino duktė Aldona (Ona) buvo išleista už Vladislovo I Lokietkos sūnaus Kazimiero, būsimo Kazimiero III Didžiojo.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 223
Neumark, dab. Nowe Miasto\nLubawskie (SZCh, p. 87—88) Drevantos aukštupyje.\n 592 Gedimino duktė Aldona (Ona) 1325 m. buvo išleista už Vladislovo I Lokietkos\nsūnaus Kazimiero, būsimojo Lenkijos karaliaus Kazimiero III Didžiojo.
Kazimieras Didysis puošė ir tvirtino Lenkiją XIV amžiuje kilusių mūro miestų pavyzdžiu.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 39
Pagaliau nemažai įvairių tenykš\nčių, manydami apsisaugosią nuo kryžiuočių, ieškojo prie\nglobsčio prie Vilniaus pilies. Taip kūrėsi Vilnius, kuris tuo\nmet, regis, buvo panašesnis į keletą didelių kaimų, sujungtų \nį vieną, negu į tokį padorų, bokštų ir mūro sienų saugomą \nmiestą, kokie XIV amžiuje kilo jau visoje Vokietijoje, ar ko\nkiais Kazimieras Didysis puošė ir tvirtino Lenkiją. Gedimi\nno viešpatavimas Lietuvai anuomet buvo tokia pat epocha, \nkokia Lenkijai buvo Boleslovo Didžiojo, o Henriko Paukšti- \nninko - Vokietijai.
Kazimieras Didysis į savo naujai pastatydintus miestus pritraukė daug pasiturinčių žydų tautybės žmonių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 162
Žydai, dar XI am\nžiuje paplitę kaimyninėje Lenkijoje, Lietuvoje irgi nuo seno \nbuvo ne naujiena, juk laisvai galėjo į ją atvykti, tiek Lenkijos \nsieną kirsdami, tiek ir iš rytų pusės. Tikriausiai jau Algirdo \nlaikais Vilnius juos bus pažinęs, bet Vytautas, kaip pavyzdį pri\nsimindamas Kazimierą Didįjį, kuris žydų tautybės žmonių, ga\nnėtinai pasiturinčių, apsčiai pritelkė savo naujai pastatydintuo\nse miestuose, be to, išmanė, kiek naudos gali duoti turtai, verslai \nbei įgimti sugebėjimai prekiauti tos tautos, anuomet ne tokios \nkenksmingos kaip dabar. Taigi siekdamas to, nes matė jau ga-\n66\nŽr. Vol.
1325 m. Gedimino dukters Aldonos ir būsimojo Kazimiero Didžiojo jungtuvės sutvirtino Lietuvos ir Lenkijos sutartį.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 294
Jau tada bekovodamas su Ordinu Lenkų kara\nlius Vladislovas Łokietka sau tinkamu sąjungininku buvo nu\nžiūrėjęs Gedimino valdomą Lietuvą, ir tarp jų 1325 buvo pa\ndaryta sutartis, kurią sutvirtino Gedimino dukters Aldonos ir\nVladislovo sūnaus Kazimiero (busimojo Kazimiero didžiojo)\njungtuvės^2 ). Bet ta sąjunga nieko gero nedavė. 1343 mt. Kališiaus\ntaika lenkų - Ordino ginčas kuriam laikui buvo išrištas. Už\ngautą Kujavų ir Dobrynės žemę Kazimieras didysis sutiko\nPamarį palikti Ordinui^3 ).
Kazimieras III Dobrynės žemę buvo atidavęs Vladislovui iš Opolės.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 172
Lenkijoj ėjo nuo seniau ginčas\ndėl Dobrynės žemės. Tą žemę Kazimieras III buvo atidavęs\nVladislovui iš Opolės. Tas pats Vladislovas buvo paskirtas\nLenkų ir Vengrų karaliaus Liudviko valdyti Galiciją.
Kazimieras Didysis buvo paskutinysis Piastas, miręs 1370 m. prieš Jogailaičių epochos pradžią.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 38
Ne mažiau jų davė ir santykiai su Lenkija. Rytų Europos\ntolimesniam vystymuisi yra laikoma labai stambiu įvykiu^12 , kad\nLietuvos valdovas tapo karaliumi kaimyninėje lenkų žemėje. Tai\nreiškė pradžią visai naujos, beveik du amžiu (1386-1572) patveru\nsios Jogailaičių epochos, sekusios keliolika metų po paskutiniojo\nPiasto Kazimiero Didžiojo mirties (1370).
Kazimieras Didysis XIV a. puošė ir tvirtino Lenkijos miestus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 39
Pagaliau nemažai įvairių tenykš\nčių, manydami apsisaugosią nuo kryžiuočių, ieškojo prie\nglobsčio prie Vilniaus pilies. Taip kūrėsi Vilnius, kuris tuo\nmet, regis, buvo panašesnis į keletą didelių kaimų, sujungtų \nį vieną, negu į tokį padorų, bokštų ir mūro sienų saugomą \nmiestą, kokie XIV amžiuje kilo jau visoje Vokietijoje, ar ko\nkiais Kazimieras Didysis puošė ir tvirtino Lenkiją. Gedimi\nno viešpatavimas Lietuvai anuomet buvo tokia pat epocha, \nkokia Lenkijai buvo Boleslovo Didžiojo, o Henriko Paukšti- \nninko - Vokietijai.
Kazimieras 1325 m. buvo sutuoktas su Gedimino dukra Aldona Ona ir tuo metu buvo Lenkijos sosto įpėdinis.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 36
Tuo metu ypač paaštrėjo Lenkijos ir Kryžiuočių ordino santy-\nkiai. Gediminas suartėjo su Lenkija, 1325 m. sutuokęs savo dukrą\nAldoną Oną su Lokietkos sūnumi, Lenkijos sosto įpėdiniu Kazi-\nmieru. 1326 m. Lenkijos karaliaus prašymu, Gediminas nusiuntė\n1200 savo raitelių ir bendromis pastangomis su lenkais ties Frank-\nfurtu įsiveržė ir nuniokojo Brandenburgo žemę vakariau Ordino\nvaldų.
Kazimieras Didysis į naujai statomus miestus pritraukė daug pasiturinčių žydų tautybės žmonių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 162
Žydai, dar XI am\nžiuje paplitę kaimyninėje Lenkijoje, Lietuvoje irgi nuo seno \nbuvo ne naujiena, juk laisvai galėjo į ją atvykti, tiek Lenkijos \nsieną kirsdami, tiek ir iš rytų pusės. Tikriausiai jau Algirdo \nlaikais Vilnius juos bus pažinęs, bet Vytautas, kaip pavyzdį pri\nsimindamas Kazimierą Didįjį, kuris žydų tautybės žmonių, ga\nnėtinai pasiturinčių, apsčiai pritelkė savo naujai pastatydintuo\nse miestuose, be to, išmanė, kiek naudos gali duoti turtai, verslai \nbei įgimti sugebėjimai prekiauti tos tautos, anuomet ne tokios \nkenksmingos kaip dabar. Taigi siekdamas to, nes matė jau ga-\n66\nŽr. Vol.
Lenkų istorikas Kochanovskis Lenkijos atsigręžimą į rytus vadino nemirštama Kazimiero Didžiojo politikos idėja.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 163
Kalyšiaus sutartimi atsi\nsakė nuo Pamario ir kitų kraštų Ordino naudai. Jau anksčiau\nprasidėjęs didelis spaudimas vakaruose lenkus dabar automatiš\nkai atgręžė į rytus. Šitą atsigręžimą lenkų istorikas Kocha\nnovskis vadina nemirštama Kazimiero D. politikos idėja, nes\nji parodžiusi Lenkijos istorijos raidai plačius horizontus rytuo\nse^1 ).
Kazimieras Didysis vedė Gedimino dukterį Aldoną, per krikštą pavadintą Ona.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 36
Gediminas, užsitikrinęs sau-\ndybomis, buvo labai tvirti ir svarbūs. \nIš jų Aldona, arba Aldoina, per \nkrikštą pavadinta Ona, buvo ištekin\nta už Lenkijos karaliaus Kazimiero \nDidžiojo. Danmilė, pakrikštyta Elž\nbieta, už Vaclovo - Mazovijos kuni\ngaikščio, Marija - už Boleslovo - Ru\nsios kunigaikščio; o ketvirtoji, \nbevaikė, - už Rusios didžiojo kuni\ngaikščio Dmitrijaus Michailovičiaus, \n1326 metų spalio 15 dieną totorių \nchano Uzbeko įsakymu nužudyto.
Kazimiero Didžiojo politika siejo Lenkijos atsigręžimą į rytus su platesniais horizontais rytuose.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 163
Kalyšiaus sutartimi atsi\nsakė nuo Pamario ir kitų kraštų Ordino naudai. Jau anksčiau\nprasidėjęs didelis spaudimas vakaruose lenkus dabar automatiš\nkai atgręžė į rytus. Šitą atsigręžimą lenkų istorikas Kocha\nnovskis vadina nemirštama Kazimiero D. politikos idėja, nes\nji parodžiusi Lenkijos istorijos raidai plačius horizontus rytuo\nse^1 ).
Koks Lenkijai bu vo Kazimieras Didysis, tokiu Lietuvai tapo Žygimantas Se nasis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 273-275
Bet Lietuvos valdymą perėmė karalius — • — 257 ## Puslapis 274 258 ## Puslapis 275 IV KNYGA Žygimantas Senasis, apdovanotas proto ir charakterio pri valumais ir tvirtai siekiantis įvesti tvarką. Koks Lenkijai bu vo Kazimieras Didysis, tokiu Lietuvai tapo Žygimantas Se nasis. Jis pirmas nukreipė Lietuvos valdymo mechanizmą reikiama kryptimi, stipria ranka suėmė valdžios vadžias ir apgalvotai ėmėsi veiklos.
Teodoras Narbutas rašo, kad karalius Kazimieras, gavęs kryžiuočių, čekų, pamarėnų ir kitų kaimynų pagalbą bei Vengrijos karaliaus armijos paramą, įsiveržė į Voluinę ir pirmiausia prirėmė Liubartą.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 104
Karalius Kazimieras nesiryžo savo kariaunos įvesti į Rusią negavęs kryžiuočių, če kų, pam arėnų ir kitų kaimynų pagalbos, galiausiai sulaukė ir visos Vengrijos karaliaus armijos paramos. Su tomis didžiulė mis pajėgomis, gavęs popiežiaus palaiminimą visiems kovo jantiems riteriams, įsiveržė į Voluinę ir pirmiausia prirėmė Liubartą.