asmuo

Kantautas

2 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Žemaičiai mielai priėmė Kantautą seniūnu, nes jis buvo jų krašto žmogus ir Daumanto giminaitis.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 473

Juos nesunku paveikti gerumu, paskyrus į se­\nniūnus žmogų, kurį žemaičiai mielai priimtų ir kuriam\n475\n\n## Puslapis 474\n\nDaumantas noriai užleistų vietą\". Išsižadėjęs pirmykščio\nsumanymo, valdovas nutarė sužinoti, ar žemaičiai su­\ntiks, kad seniūnu būtų ne Daumantas, o Kantautas, gar­\nsus visoje Žemaitijoje vyras bei Daumanto giminaitis.\nKaip norėjo, taip ir išėjo: žemaičiai mielai sutiko pri­\nimti Kantautą, savo krašto žmogų, per šio apsukrumą\nsuartėjo netrukus su Kazimieru ir lengva širdimi atsi­\nžadėjo Mykolo, nes niekas daugiau nebenorėjo remti\ntremtinio, neturinčio nei karių, nei užtarėjų.
t-002vidutinis

Kantautas buvo kilęs iš Žemaičių.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 125

.M , nes Kantautas buvo kilęs \niš Žemaičių. Ir didysis kunigaikštis Kazimieras labai \nsusirūpino, kad Žemaičiai atkrito nuo Lietuvos Didžio­\nsios Kunigaikštystės, ir tuoj pat rašė laiškus į visas sa­\nvo valdas, visiems Didžiosios Kunigaikštystės pareigū­\nnams, kad skubiai ruoštųsi karui, norėjo jėga susigrą­\nžinti Žemaičius savo tėvonijon, kaip anksčiau kad \npriklausė.
c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Prašvitus pavasariui, Kazimie­ ras,įsakė kariuomenei traukti prie Nevėžio; neilgai už­ trukęs, ir pats čia atvyko su ištikimiausiais pulkais, pasiryžęs ginklu sutramdyti pasipūtėlius. Jau pulkai ren­ gėsi keltis per Nevėžį, kai Goštautas, parodydamas di­ delę nuovoką, pasiūlė palaukti galbūt pats šitai sugal­ vojęs, galbūt žemaičių didikų prikalbėtas. „Ligi šiol,— tarė,— valdovas Kazimieras žiūrėjo valstybės naudos, todėl taip skubėjo sutelkti kariuomenę ir atvesti ją prie žemaičių sienos. Aišku, anokia nauda derėtis su gink­ luotais sukilėliais, neturint nei ginklų, nei kitų priemo­ nių užsispyrėliams sutramdyti. Nors ligi šiol visi karš­ tai palaikė valdovo sumanymą pagrasinti karu, tačiau dabar jis nieku būdu nesiūlo pradėti tuojau pat karo.
c-002Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

.M, nes Kantautas buvo kilęs iš Žemaičių. Ir didysis kunigaikštis Kazimieras labai susirūpino, kad Žemaičiai atkrito nuo Lietuvos Didžio­ sios Kunigaikštystės, ir tuoj pat rašė laiškus į visas sa­ vo valdas, visiems Didžiosios Kunigaikštystės pareigū­ nams, kad skubiai ruoštųsi karui, norėjo jėga susigrą­ žinti Žemaičius savo tėvonijon, kaip anksčiau kad priklausė.