asmuo

Kantautas

2 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Žemaičiai mielai priėmė Kantautą seniūnu, nes jis buvo jų krašto žmogus ir Daumanto giminaitis.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 473

Juos nesunku paveikti gerumu, paskyrus į se\nniūnus žmogų, kurį žemaičiai mielai priimtų ir kuriam\n475\n\n## Puslapis 474\n\nDaumantas noriai užleistų vietą\". Išsižadėjęs pirmykščio\nsumanymo, valdovas nutarė sužinoti, ar žemaičiai su\ntiks, kad seniūnu būtų ne Daumantas, o Kantautas, gar\nsus visoje Žemaitijoje vyras bei Daumanto giminaitis.\nKaip norėjo, taip ir išėjo: žemaičiai mielai sutiko pri\nimti Kantautą, savo krašto žmogų, per šio apsukrumą\nsuartėjo netrukus su Kazimieru ir lengva širdimi atsi\nžadėjo Mykolo, nes niekas daugiau nebenorėjo remti\ntremtinio, neturinčio nei karių, nei užtarėjų.

t-002vidutinis

Kantautas buvo kilęs iš Žemaičių.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 125

.M , nes Kantautas buvo kilęs \niš Žemaičių. Ir didysis kunigaikštis Kazimieras labai \nsusirūpino, kad Žemaičiai atkrito nuo Lietuvos Didžio\nsios Kunigaikštystės, ir tuoj pat rašė laiškus į visas sa\nvo valdas, visiems Didžiosios Kunigaikštystės pareigū\nnams, kad skubiai ruoštųsi karui, norėjo jėga susigrą\nžinti Žemaičius savo tėvonijon, kaip anksčiau kad \npriklausė.

c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Prašvitus pavasariui, Kazimie ras,įsakė kariuomenei traukti prie Nevėžio; neilgai už trukęs, ir pats čia atvyko su ištikimiausiais pulkais, pasiryžęs ginklu sutramdyti pasipūtėlius. Jau pulkai ren gėsi keltis per Nevėžį, kai Goštautas, parodydamas di delę nuovoką, pasiūlė palaukti galbūt pats šitai sugal vojęs, galbūt žemaičių didikų prikalbėtas. „Ligi šiol,— tarė,— valdovas Kazimieras žiūrėjo valstybės naudos, todėl taip skubėjo sutelkti kariuomenę ir atvesti ją prie žemaičių sienos. Aišku, anokia nauda derėtis su gink luotais sukilėliais, neturint nei ginklų, nei kitų priemo nių užsispyrėliams sutramdyti. Nors ligi šiol visi karš tai palaikė valdovo sumanymą pagrasinti karu, tačiau dabar jis nieku būdu nesiūlo pradėti tuojau pat karo.

c-002Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

.M, nes Kantautas buvo kilęs iš Žemaičių. Ir didysis kunigaikštis Kazimieras labai susirūpino, kad Žemaičiai atkrito nuo Lietuvos Didžio sios Kunigaikštystės, ir tuoj pat rašė laiškus į visas sa vo valdas, visiems Didžiosios Kunigaikštystės pareigū nams, kad skubiai ruoštųsi karui, norėjo jėga susigrą žinti Žemaičius savo tėvonijon, kaip anksčiau kad priklausė.