Pagal Juzefą Pilsudskį Vilnių turėjo užimti ne Lenkijos kariuomenė, o Liucjano Želigovskio daliniai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 144
Nors 1920 m. \nspalio 7 d. Lenkijos ir Lietuvos delegacijos Suvalkuose pasirašė karinį \nsusitarimą dėl kariuomenių demarkacijos linijos, paliekant Vilnių Lietu-\nvos pusėje, spalio 9-ąją, dar prieš įsigalint susitarimui, lenkų gen. L. Že-\nligovskis su savo daliniais įžengė į Vilnių ir paskelbė Vidurinės Lietuvos \n(Litwa środkowa) sudarymą. Pagal klastingą J. Pilsudskio sumanymą \nmiestą užėmė ne Lenkijos kariuomenė, o neva nepaklususio Lenkijos val-\ndžiai „maištininko“ L. Želigovskio vietinių Vilnijos „lietuvių ir baltaru-\nsių“ daliniai.
Juzefas Pilsudskis rėmė buvusios dvilypės Lenkijos ir Lietuvos valstybės atkūrimą, įsivaizduodamas ją kaip federaciją.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 125-126
Pilsudskio šalininkai buvo ryžtingos kovos pirmiausia prieš Rusiją \nšalininkai, nevengę ir teroristinių veiksmų. Pats J. Pilsudskis – buvusios\n\nL I E T U V O S I S T O R I J A\n126\ndvilypės Lenkijos ir Lietuvos valstybės atkūrimo šalininkas, tą dvilypumą \ndabar įsivaizdavęs lyg ir kaip federaciją, o pačią Lietuvą tarsi padalytą į \ntris dalis – vakarinę etniškai lietuvišką, vidurinę su Vilniumi ir Gardinu, \nkaip lenkakalbę, ir rytinę su Minsku, kur būtų vietos ir baltarusių kalbai.
Juzefas Pilsudskis pareiškė, kad jo politika yra iš esmės taiki ir kad jis nepuls Lietuvos, kurią laikė „tėvynine“ šalimi.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 152
Susišaudymuose nuo prancūzų kulkų žuvo 16 lietuvių, nuo lietuvių – du \nprancūzai, tačiau garsiai protestavo visi – aršiausiai prancūzai, formaliai \nvokiečiai ir net britai. Lenkija laikėsi ramiai, privengdama karinės Vokie-\ntijos reakcijos – J. Pilsudskis pareiškė, kad jo politika yra iš esmės taiki ir \nkad jis nepuls Lietuvos, kuri yra „tėvyninė“ šalis.
Juzefo Pilsudskio šalininkai rėmė ryžtingą kovą pirmiausia prieš Rusiją ir nevengė teroristinių veiksmų.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 125-126
Pilsudskio šalininkai buvo ryžtingos kovos pirmiausia prieš Rusiją \nšalininkai, nevengę ir teroristinių veiksmų. Pats J. Pilsudskis – buvusios\n\nL I E T U V O S I S T O R I J A\n126\ndvilypės Lenkijos ir Lietuvos valstybės atkūrimo šalininkas, tą dvilypumą \ndabar įsivaizdavęs lyg ir kaip federaciją, o pačią Lietuvą tarsi padalytą į \ntris dalis – vakarinę etniškai lietuvišką, vidurinę su Vilniumi ir Gardinu, \nkaip lenkakalbę, ir rytinę su Minsku, kur būtų vietos ir baltarusių kalbai.
1919 m. Juzefo Pilsudskio šalininkai tarp lenkų siekė išlaikyti Lietuvą Lenkijos sudėtyje.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 138
Gausūs R. Dmovskio ir \nJ. Pilsudskio šalininkai lenkai siekė išlaikyti Lietuvą savo sudėtyje, todėl \n1919 m. kovo 24 d. Lietuvos delegacijos notoje tvirtinta, kad Lenkija visą \nlaiką išnaudojo Lietuvą, politinė unija XVI a. su ja privedė Lietuvą prie \nvidinio chaoso.
Juzefas Pilsudskis Vilniaus užėmimą motyvavo vietos lenkų tautiniu apsisprendimu ir kovos su bolševikais būtinybe.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 140
Lenkiškam ereliui sparnais kone apgobus žemyno Rytus, J. Pilsudskis \nmotyvavo Vilniaus užėmimą vietos lenkų tautiniu apsisprendimu ir ko-\nvos su bolševikais būtinybe. Lietuvai paprašius Antantės demarkuoti lini-\nją tarp Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių, lenkai ignoravo 1919 m.
Juzefo Pilsudskio grįžimas į valdžią po 1926 m. perversmo Lenkijoje skatino veikti Seimo valdymu nepatenkintas Lietuvos politines jėgas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 154
Bolševikų diktatūra \nSSRS, Benito Musolinio (Benito Mussolini) atėjimas į valdžią Italijoje, \nperversmai Bulgarijoje, Portugalijoje, o ypač karinis perversmas 1926 m. \ngegužę Lenkijoje, kurio metu į valdžią grįžo J. Pilsudskis, skatino veikti \nvisus, nepatenkintus Seimo valdymu („seimokratija“).
1927 m. gruodžio 10 d. Ženevoje Juzefas Pilsudskis Augustinui Voldemarui uždavė klausimą „Karas ar taika?“.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 159
Lietuva ir Lenkija kaktomuša susidūrė \nŽenevoje, kur Sąjungos Taryboje gruodžio 10 dieną J. Pilsudskis uždavė \nA. Voldemarui klausimą „Karas ar taika?“ A.
Juzefas Pilsudskis, pokario Lenkijos vadovas, buvo kilęs iš Lietuvos dvarininkų ir vadino save lietuviu.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 131-132
Lietuviakalbės Lietuvos kūrėjai lenkiškai kalbantiesiems nesiūlė jokių papildomų privilegijų, o tik teisę likti tautine mažuma, nes dauguma lietuvių vargiai būtų pritarę dva- rininkų privilegijoms. Nors kai kurie dvarininkai „senlietuviai“ parėmė lietuvių aspiracijas, dauguma dėjo viltis į Lenkiją – J. Pilsudskis, pokario L I E T U V O S I S T O R I J A 132 Lenkijos vadovas, buvo kilęs iš Lietuvos dvarininkų ir vadino save lietu- viu, dvarininkas Gabrielis Narutovičius (Gabriel Narutowicz) tapo Len- kijos prezidentu, o jo brolis Stanislovas Narutavičius – vienu iš Lietuvos nepriklausomybės kūrėjų, Lietuvos Tarybos nariu.
Ernestas Galvanauskas ketino Juzefą Pilsudskį sekti pavyzdžiu: pirmiausia sudaryti fait accompli padėtį, o tada derėtis.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 151
Pagal Versalio sutartį Klaipėdą valdė prancūzų admi- nistracija, remiama bataliono prancūzų pėstininkų. Prancūzai skelbė, kad Klaipėda gali tapti Lietuvos, bet tik susivienijusios su Lenkija, dalimi. Mat ir Lenkija neslėpė savo planų įsitvirtinti Klaipėdoje. Ministras pirminin- kas E. Galvanauskas, įsitikinęs, kad per Tautų Sąjungą ar Ambasadorių konferenciją Lietuva Klaipėdos negaus, nusistatė užimti kraštą jėga (anot A. Smetonos, be faktinės kontrolės nebus juridinės), J. Pilsudskio pavyz- džiu pastatyti visus į fait accompli padėtį ir tada derėtis.