Pagal Juzefą Pilsudskį Vilnių turėjo užimti ne Lenkijos kariuomenė, o Liucjano Želigovskio daliniai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 144
Nors 1920 m. spalio 7 d. Lenkijos ir Lietuvos delegacijos Suvalkuose pasirašė karinį susitarimą dėl kariuomenių demarkacijos linijos, paliekant Vilnių Lietuvos pusėje, spalio 9-ąją, dar prieš įsigalint susitarimui, lenkų gen. L. Želigovskis su savo daliniais įžengė į Vilnių ir paskelbė Vidurinės Lietuvos (Litwa środkowa) sudarymą. Pagal klastingą J. Pilsudskio sumanymą miestą užėmė ne Lenkijos kariuomenė, o neva nepaklususio Lenkijos valdžiai „maištininko“ L. Želigovskio vietinių Vilnijos „lietuvių ir baltarusių“ daliniai.
Juzefas Pilsudskis rėmė buvusios dvilypės Lenkijos ir Lietuvos valstybės atkūrimą, įsivaizduodamas ją kaip federaciją.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 125-126
Pilsudskio šalininkai buvo ryžtingos kovos pirmiausia prieš Rusiją šalininkai, nevengę ir teroristinių veiksmų. Pats J. Pilsudskis – buvusios
Juzefas Pilsudskis pareiškė, kad jo politika yra iš esmės taiki ir kad jis nepuls Lietuvos, kurią laikė „tėvynine“ šalimi.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 152
Susišaudymuose nuo prancūzų kulkų žuvo 16 lietuvių, nuo lietuvių – du prancūzai, tačiau garsiai protestavo visi – aršiausiai prancūzai, formaliai vokiečiai ir net britai. Lenkija laikėsi ramiai, privengdama karinės Vokietijos reakcijos – J. Pilsudskis pareiškė, kad jo politika yra iš esmės taiki ir kad jis nepuls Lietuvos, kuri yra „tėvyninė“ šalis.
Juzefo Pilsudskio šalininkai rėmė ryžtingą kovą pirmiausia prieš Rusiją ir nevengė teroristinių veiksmų.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 125-126
Pilsudskio šalininkai buvo ryžtingos kovos pirmiausia prieš Rusiją šalininkai, nevengę ir teroristinių veiksmų. Pats J. Pilsudskis – buvusios
1919 m. Juzefo Pilsudskio šalininkai tarp lenkų siekė išlaikyti Lietuvą Lenkijos sudėtyje.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 138
Gausūs R. Dmovskio ir J. Pilsudskio šalininkai lenkai siekė išlaikyti Lietuvą savo sudėtyje, todėl 1919 m. kovo 24 d. Lietuvos delegacijos notoje tvirtinta, kad Lenkija visą laiką išnaudojo Lietuvą, politinė unija XVI a. su ja privedė Lietuvą prie vidinio chaoso.
Juzefas Pilsudskis Vilniaus užėmimą motyvavo vietos lenkų tautiniu apsisprendimu ir kovos su bolševikais būtinybe.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 140
Lenkiškam ereliui sparnais kone apgobus žemyno Rytus, J. Pilsudskis motyvavo Vilniaus užėmimą vietos lenkų tautiniu apsisprendimu ir kovos su bolševikais būtinybe. Lietuvai paprašius Antantės demarkuoti liniją tarp Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių, lenkai ignoravo 1919 m.
Juzefo Pilsudskio grįžimas į valdžią po 1926 m. perversmo Lenkijoje skatino veikti Seimo valdymu nepatenkintas Lietuvos politines jėgas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 154
Bolševikų diktatūra SSRS, Benito Musolinio (Benito Mussolini) atėjimas į valdžią Italijoje, perversmai Bulgarijoje, Portugalijoje, o ypač karinis perversmas 1926 m. gegužę Lenkijoje, kurio metu į valdžią grįžo J. Pilsudskis, skatino veikti visus, nepatenkintus Seimo valdymu („seimokratija“).
1927 m. gruodžio 10 d. Ženevoje Juzefas Pilsudskis Augustinui Voldemarui uždavė klausimą „Karas ar taika?“.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 159
Lietuva ir Lenkija kaktomuša susidūrė Ženevoje, kur Sąjungos Taryboje gruodžio 10 dieną J. Pilsudskis uždavė A. Voldemarui klausimą „Karas ar taika?“ A.
Juzefas Pilsudskis, pokario Lenkijos vadovas, buvo kilęs iš Lietuvos dvarininkų ir vadino save lietuviu.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 131-132
Lietuviakalbės Lietuvos kūrėjai lenkiškai kalbantiesiems nesiūlė jokių papildomų privilegijų, o tik teisę likti tautine mažuma, nes dauguma lietuvių vargiai būtų pritarę dvarininkų privilegijoms. Nors kai kurie dvarininkai „senlietuviai“ parėmė lietuvių aspiracijas, dauguma dėjo viltis į Lenkiją – J. Pilsudskis, pokario
Ernestas Galvanauskas ketino Juzefą Pilsudskį sekti pavyzdžiu: pirmiausia sudaryti fait accompli padėtį, o tada derėtis.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 151
Pagal Versalio sutartį Klaipėdą valdė prancūzų administracija, remiama bataliono prancūzų pėstininkų. Prancūzai skelbė, kad Klaipėda gali tapti Lietuvos, bet tik susivienijusios su Lenkija, dalimi. Mat ir Lenkija neslėpė savo planų įsitvirtinti Klaipėdoje. Ministras pirmininkas E. Galvanauskas, įsitikinęs, kad per Tautų Sąjungą ar Ambasadorių konferenciją Lietuva Klaipėdos negaus, nusistatė užimti kraštą jėga (anot A. Smetonos, be faktinės kontrolės nebus juridinės), J. Pilsudskio pavyzdžiu pastatyti visus į fait accompli padėtį ir tada derėtis.