asmuo

Justinianas

5 teiginiai5 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 5 teiginiai ir visi 5 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–6 iš 6 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Justinianas viešpatavo Bizantijoje, kai Belizarijus, padedamas Getero vadovaujamų herulų, nugalėjo persus.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 54

Tačiau didelė herulų da­\nlis persikėlė iš Italijos į Grai-\n493 m e ta i\nkiją, mat sutartys leido Bi­\nzantijos imperatoriui kvies­\ntis tą gentį į karo sąjungininkus. Štai, Justinianui vieš­\npataujant, herulų, vadovaujamų Getero, pagalba pasi­\nnaudojo Belizarijus, nugalėjęs persus. Kita jų dalis,\npasikvietusi iš tėvynės kunigaikštį Datą, įsikūrė prie\nDunojaus Noriko pasienyje.
t-002vidutinis

Imperatorius Justinianas šaltinyje siejamas su VI amžiumi, kai gyveno istorikas Prokopijus.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 91

Žinios apie šį bendrinį pa­ vadinimą buvo plačiai paplitusios, nes ir Prokopijus5 mi­ ni estus, kalbėdamas apie karingus Odoakro vadovauja­ mus herulus, kilusius iš estų tautos. Sis istorikas gyveno imperatoriaus Justiniano laikais, arba VI amžiuje. Po trijų amžių Eginhartas**, Karolio Didžiojo biografas, apie estus rašo taip: „Prie šios įlankos (Baltijos jūros) gy­ vena daug genčių, būtent danai ir švedai, taip pat tie, kuriuos mes vadiname normanais, jos turi šiaurinę dalį ir visas ten esančias salas; į pietus yra slavai ir estai (Aisti vietoj Aesti), o už jų gyvena kitos tautos“6.
t-003vidutinis

Kai Roma antrąkart pateko Totilai, Justinianas surinko kariuomenę, kurioje greta longobardų ir persų buvo herulų.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 325

Taip pat ir Romai antrąkart pakliuvus į Totilos rankas, kai Justinianas surinko ka­ riuomenę, greta longobardų ir persų buvo herulų. Si ka­ riuomenė buvo sutelkta Pado žemupyje 552 metais Nar­ šui vadovaujant ir dalyvavo Taginos mūšyje; čia ir žuvo Totila. Nedaug herulų, gal išlikusių kažkur Rytų valsty­ bės provincijose po to, kai prieš keturiasdešimt metų bu­ vo išblaškyti, liko šiose vietose gyventi1.
t-004vidutinis

Po Justiniano mirties herulai, vedami Alueto ir Filimunto, pasitraukė per Liguriją į Trakiją, ketindami tarnauti imperatoriaus kariuomenėje.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 54

Atgavęs Italiją, jis, mi­ rus Justinianui, buvo kviečiamas atgal į Bizantiją, o herulai, vedami Alueto ir Filimunto, iš ten pasitrau­ kė ir per Liguriją nukako į Trakiją, ketindami kaip ir anksčiau tarnauti imperatoriaus kariuomenėje, tuo tar­ pu likusieji, sukėlę maištą ir išsirinkę vadu Sindevaldą, užėmė Valeriją. Apie tuos pačius metus langobar- dai, vedami Albojino, iškeliavo iš Panonijos ir, pasi­ kvietę dalytis grobiu įvai- 559 m e ta i rias sarmatų tauteles, tarp jų gepidus (kurie, pasak Prokopijaus, dalyvavo visuose herulų žygiuose), įsi­ veržė su didžiule kariuomene į Italiją. Po to Italijoje beveik ištisus du šimtmečius be pertraukos viešpatavo langobardai.
t-005vidutinis

Taip pat ir Romai antrąkart pakliuvus į Totilos rankas, kai Justinianas surinko ka riuomenę, greta longobardų ir persų buvo herulų.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 325

Taip pat ir Romai antrąkart pakliuvus į Totilos rankas, kai Justinianas surinko ka­ riuomenę, greta longobardų ir persų buvo herulų. Si ka­ riuomenė buvo sutelkta Pado žemupyje 552 metais Nar­ šui vadovaujant ir dalyvavo Taginos mūšyje; čia ir žuvo Totila. Nedaug herulų, gal išlikusių kažkur Rytų valsty­ bės provincijose po to, kai prieš keturiasdešimt metų bu­ vo išblaškyti, liko šiose vietose gyventi1.
c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Apie tuos pačius metus langobar- dai, vedami Albojino, iškeliavo iš Panonijos ir, pasi­ kvietę dalytis grobiu įvai- 559 m e ta i rias sarmatų tauteles, tarp jų gepidus (kurie, pasak Prokopijaus, dalyvavo visuose herulų žygiuose), įsi­ veržė su didžiule kariuomene į Italiją. Po to Italijoje beveik ištisus du šimtmečius be pertraukos viešpatavo langobardai. Agilulfui viešpataujant, 591 m eta i visa gentis perėjo į krikščio­ nybę: ir daugelis buvusių arijonų (šią sektą buvo priglaudę Germanijoje ir Pa- nonijoje), ir žmonės, ligi tol buvę stabmeldžiais.