asmuo

Jurijus Sviatoslavovičius

5 teiginiai5 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Jurijus Sviatoslavovičius, išsigandęs Vytauto kariuomenės, nuslėpė priešiškumą ir prijungė savo pajėgas prie Vytauto.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Jurijus Sviatoslavovičius, išsigandęs Vytauto kariuomenės, nuslėpė priešiškumą ir prijungė savo pajėgas prie Vytauto.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Drucko kunigaikščiai, pirmųjų Rusios valdo­ vų palikuonys, kurie šių neramumų pradžioje mažai klausė Vytauto ir atvirai rėmė Švitrigailą, po staigaus antpuolio sutriuškinti, supra- S u tra m d o rusų didi- to, jog kur kas geriau mal­ kus dauti Vytautą — kad ir ne­ patikimo — atlaidumo, nei iš naujo ginkluotis ir griebtis kalavijo, todėl nesunkiai, pažadėję ir prisiekę ištikimybę Vytautui bei jo įpėdi­ niams, susilaukė, ko prašė. Taip pat ir Jurijus Svia- toslavovičius, Smolensko valdovas, nors ir elgėsi kaip neabejotinas priešas, kol Vytautas dar nebuvo atvykęs, tačiau, išsigandęs atvykusios kariuomenės, užslėpė ne­ draugiškus jausmus ir prijungė, puoselėdamas tam tik­ rus sumanymus, savo karines jėgas prie Vytauto. Smo- lenskiečiams prisidėjus, padidėjusi Vytauto kariuomenė buvo nuvesta į Vitebską.
t-002vidutinis

Jurijus Sviatoslavovičius prisiekė ištikimybę, prisiėmė duoklininko pareigas ir gavo valdyti Smolenską.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5

Tuo tarpu kunigaikštis Jurgis Svia- toslavovičius1 prisiekė ištikimybę ir prisiėmė kitas duoklinin­ ko pareigas, gaudamas valdyti Smolenską, o jo brolis Glėbas liko Vytauto belaisviu1 2.
t-003vidutinis

Teodoras Narbutas Jurijų Sviatoslavovičių, Glebo brolį, apibūdina kaip neramų maištautoją, prieš kurį su jo globėju Olegu stojo Lengvenis Simonas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5

Dėl ku­ nigaikščio Jurgio, Glebo brolio, neramaus maištautojo, tiek prieš savo kunigaikštystę, tiek prieš Lietuvą, Riazanės kunigaikščio Olego globotą, pasakytina, kad prieš tą sąmokslininką ir jo glo­ bėją tučtuojau stojo kunigaikštis Lengvenis Simonas su Lietu­ vos kariauna ir smolenskiečiais, nukariavo žemes tarp Okos bei Dono ir grobį nusigabeno į Lietuvą.
t-004vidutinis

Jurijus Sviatoslavovičius susitaikė su Vytautu, kuris jam skyrė didžiulę valdą su Roslavlio miestu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5

Galop ir kunigaikštis Jurgis susitaikė su didžiuoju kunigaikščiu, kuris jam davė di­ džiulę valdą su Roslavlio miestu1.
t-005vidutinis

Teodoras Narbutas rašo, kad 1406 m. rugpjūčio 5 d. Smolensko kunigaikštis Jurijus Sviatoslavovičius su rinktine plėšikautojų gauja užpuolė, apiplėšė ir sudegino Lydą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5

1406 m etų rugpjūčio 5 dieną Smolensko kunigaikštis Jur­ gis Sviatoslavovičius su rinktine plėšikautojų gauja užpuolė Lydą, apiplėšė ir ją sudegino; veržėsi ir į pilį, tačiau veltui. To kunigaikščio žmona su vaikais buvo pilyje nelaisvėje
Visi teiginiai ir įrodymai (5 teiginiai, 5 įrašai)
Papildoma informacija

Vaidmenys: person

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Lietuvių tautos istorija, t. 544
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)11