asmuo

Jurgis Tiškevičius

1 teiginiai1 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 1 teiginiai ir visi 1 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–1 iš 1 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Kojelavičiaus pasakojime Jurgis Tiškevičius nuvežė į Maskvą karaliaus laišką ir sveikindamas Ivaną pavadino jį Astrachanės caru.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 692

Išleidęs maskvėnų pasiuntinį ir Velykas atšventęs Liubline, karalius patraukė į Brestą bei Gardiną, o vė­ liau — į Vilnių. Iš čia pasiuntė į Maskvą Jurgį Tiške­ vičių, kuris, tiesa, nuvežė karaliaus laišką, kur nepa­ minėtas caro titulas, bet, sveikindamas Ivaną, jį pava­ dino Astrachanės caru. Šitaip pasveikintas Ivanas pralinksmėjo ir, parodęs pasiuntiniui didelį pasitikėji­ mą, pasisakė didžiai trokštąs, kad vieną kartą jungti­ nės jo bei karaliaus Augusto jėgos visiškai išnaikintų arba priverstų paklusti krikščionių valdžiai Europos skitų tautas, pripratusias gyventi iš plėšikiškų išpuolių į krikščioniškąsias šalis; po to pareiškė, suteikdamas jam tokią didelę malonę, kokios nėra patyręs šiame krašte nė vienas svetimšalis, kad jis galįs laisvai tar­ tis su jam reikalingais didikais; Tiškevičius ir juos, o pirmiausia vyriausiąjį dvasininką vieno beprašė: pas­ katinti didįjį kunigaikštį sudaryti nuolatinės taikos su­ sitarimą.