t-001vidutinis
Kojelavičiaus pasakojime Jurgis Tiškevičius nuvežė į Maskvą karaliaus laišką ir sveikindamas Ivaną pavadino jį Astrachanės caru.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Išleidęs maskvėnų pasiuntinį ir Velykas atšventęs Liubline, karalius patraukė į Brestą bei Gardiną, o vėliau — į Vilnių. Iš čia pasiuntė į Maskvą Jurgį Tiškevičių, kuris, tiesa, nuvežė karaliaus laišką, kur nepaminėtas caro titulas, bet, sveikindamas Ivaną, jį pavadino Astrachanės caru. Šitaip pasveikintas Ivanas pralinksmėjo ir, parodęs pasiuntiniui didelį pasitikėjimą, pasisakė didžiai trokštąs, kad vieną kartą jungtinės jo bei karaliaus Augusto jėgos visiškai išnaikintų arba priverstų paklusti krikščionių valdžiai Europos skitų tautas, pripratusias gyventi iš plėšikiškų išpuolių į krikščioniškąsias šalis; po to pareiškė, suteikdamas jam tokią didelę malonę, kokios nėra patyręs šiame krašte nė vienas svetimšalis, kad jis galįs laisvai tartis su jam reikalingais didikais; Tiškevičius ir juos, o pirmiausia vyriausiąjį dvasininką vieno beprašė: paskatinti didįjį kunigaikštį sudaryti nuolatinės taikos susitarimą.