Jurgis Radvila, dar būdamas Vilniaus vyskupijos koadjutoriumi, su broliu paveldėjo mūrinį Goštautų namą priešais Šv. Jono bažnyčią.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 314
70 Detali Kardinalijos istorija yra tokia: kunigaikštis Jurgis Radvila, dar būdamas Vilniaus vyskupijos koadjutorius, su broliu gavo palikimo mūrinį namą, Goštautų vardo, stovintį priešais Šv. Jono bažnyčią, visą mūrinį. O Jurgio brolis, kunigaikštis Mikalojus Kristupas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų maršalka, tapo savininku namų, vadintų Filipovo namais, susidedančių iš keleto medinių, moliu aplipdytų, pastatų, užimančių dabartinį Kardinalijos sparną nuo Didžiosios gatvės.
Vilniaus vyskupas Jurgis Radvila 1582 m. iš vyskupo dvaro pajamų įkūrė seminariją dvasinei jaunuomenei lavinti.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 307
Neapsiribodamas pavyzdžio verta savo labdaringa veikla, Protasevičius, be šių fundacijų, dar įsteigė neturtingiems studentams bursą, pavadintą Valerijono vardu, jai mieste dovanojo tris mūrinius namus, pavedė juos jėzuitų priežiūrai ir globai58. Protasevičiaus pėdomis sekė ir jo įpėdinis Vilniaus vyskupas kunigaikštis Jurgis Radvila, vėliau kardinolas; jis nusipelnė Vilniui ir visai diecezijai iš vyskupo dvaro pajamų 1582 metais įkurdamas svarbią mokyklą dvasiškai jaunuomenei lavintis, vadinamą seminarija59. Lietuvai paskirtas Tribunolas ir 1581 metais Vilniuje iškilmingai įvesdintas išlaisvino karalius nuo varginančio 57 Visas Vilniaus universiteto fundacijos privilegijas kartu su atitinkama popiežiaus bule galima perskaityti veikale „Stepono Batoro valdymas", iš Albertrandžio rankraščių, rūpestingai profesoriaus Onacevičiaus išleistų Varšuvoje, 1823 m.
Jurgis Radvila nusprendė Vilniaus diecezijoje įsteigti ir funduoti kolegiją lietuvių ir rusų jaunuoliams auklėti.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 443
Taigi, kai mes, Jurgis Radvila, Dievo malone Vilniaus vyskupas, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikštis, pamatėme, kokią naudą teikia tiek Romos, kitų miestų mokytojos, mieste, tiek ir kitose vietose įsteigtos ir funduotos klierikų seminarijos, šioje mūsų Vilniaus diecezijoje, kurioje pastebėjome, jog yra didelis kunigų ir kitų patarnautojų trūkumas Viešpaties vynuogyne, nusprendėme įsteigti ir funduoti kolegiją, kurioje būtų išlaikomas ir dievobaimingai auklėjamas nustatytas lietuvių ir rusų jaunuolių skaičius. Suprantame, kad mūsų ganytojiškoms pareigoms priklauso pasirūpinti, kad iš bendrų vyskupijos stalo pajamų ir kapitulos, ir visokios rūšies vertybių, personatų, pelno, abatijų turto dalies bei visokių kitokių beneficijų, mūsų diecezijoje egzistuojančių, būtų paimta tam tikra dalis ar porcija, ir ta dalis, taip išimta, būtų prijungta prie anksčiau minėtos kolegijos ir inkorporuota.
Kardinolas Jurgis Radvila Goštautų mūru vadintoje dalyje įrengė koplyčią ir kurį laiką pats ten gyveno.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 314
Marijos Magdalenos bažnyčios, po dešine ranka Skapo gatvėje ant paties kampo esantį ir vadinamą Skapo vardu". Kardinolas Radvila dalyje, vadinamoje Goštautų mūru, įrengė koplyčią, kurioje ilgai buvo laikomos pamaldos, ir pats kurį laiką gyveno, todėl jam duotas Kardinalijos vardas. Vėliau, apie 1601 metus, abu namai - Goštautų ir Filipovo kartu sujungti Albrechto Radvilos laikais, gavo bendrą Kardinalijos pavadinimą, išlikusį iki mūsų laikų.
Jurgis Radvila buvo vyskupas ir Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 305
verstas vyskupas Jurgis Radvila (Mik. Juodojo sūnus).
Jurgis Radvila, kardinolas ir buvęs Vilniaus bei Krokuvos vyskupas, mirė Romoje 1600 m.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 208-210
192 ## Puslapis 209 Il KNYGA 15. Jurgis Radvila, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikštis, kardinolas, dviejų popiežių - Inocento IX ir Klemenso VIII elektorius, pirma Vilniaus, o paskučiausiai Krokuvos vyskupas, baigė dievobaimingo gyvenimo dienas Romoje, 1600 metais. ## Puslapis 210 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS V PRIVILEGIJA, SUTEIKTA DIDŽIOJO LIETUVOS KUNIGAIKŠČIO ALEKSANDRO VYTAUTO 1388 METŲ VIEŠPATIES GIMIMO DIENĄ LUCKE TRAKŲ ŽYDAMS, O ŽYGIMANTO SENOJO PATVIRTINTA MELNIKE 1507 METAIS, PIRMADIENI, PRIEŠ TRIS KARALIUS Viešpaties vardu Amen.
Paveikslo „Oršos mūšis“ fragmente matyti buože užsimojęs lauko etmonas Jurgis Radvila.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 85
(XVI a. tapyto paveikslo „Oršos mūšis“ fragmentas) Lietuviai persekioja bėgančius rusus Viršuje matyti ir buože užsimojęs lauko etmonas Jurgis Radvila K. Ostrogiškis duoda ženklą „ artileristams atidengti ugnį dešiniajame rusų armijos flange.
Kunigaikščio ir Vilniaus vyskupo kardinolo Jurgio Radvilos lėšomis pastatyta Kardinalija iškilo tarp senų mūrinių namų ir medinių dvarų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 314
## Puslapis 314 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS ir valdant jo pirmtakui, mieste radosi vis didingesnių ir puošnesnių pastatų. Maždaug tuo metu vienas didžiausių Vilniaus namų, iki tol vadintas Kardinalija, statytas kunigaikščio ir Vilniaus vyskupo kardinolo Jurgio Radvilos lėšomis, iškilo tarp senų mūrinių namų ir medinių dvarų70. Vietoje senosios medinės buvo užbaigta ir pašventinta maža, bet graži Šv.
Jurgio Radvilos lėšomis Vilniuje buvo pastatytas vienas didžiausių miesto namų, vadintas Kardinalija.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 314
## Puslapis 314 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS ir valdant jo pirmtakui, mieste radosi vis didingesnių ir puošnesnių pastatų. Maždaug tuo metu vienas didžiausių Vilniaus namų, iki tol vadintas Kardinalija, statytas kunigaikščio ir Vilniaus vyskupo kardinolo Jurgio Radvilos lėšomis, iškilo tarp senų mūrinių namų ir medinių dvarų70. Vietoje senosios medinės buvo užbaigta ir pašventinta maža, bet graži Šv.
1582 m. dokumentą Jurgis Radvila pasirašė kaip Vilniaus vyskupas ir Olykos kunigaikštis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 308
Duota ir aktuota Vilniuje, 1582 metų sausio Il dieną], dalyvaujant visai kapitulai, su parašu: Georgius Radziwiłł Episcopus Vilnens. Dux Olicae. manu propria [Vilniaus vyskupas O1y kos kunigaikštis Jurgis Radvila savo ranka].
Vilniaus vyskupas Jurgis Radvila 1582 m. sausio 11 d. Vilniuje pasirašė vyskupo seminarijos fundacijos aktą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 308
Duota ir aktuota Vilniuje, 1582 metų sausio Il dieną], dalyvaujant visai kapitulai, su parašu: Georgius Radziwiłł Episcopus Vilnens. Dux Olicae. manu propria [Vilniaus vyskupas O1y kos kunigaikštis Jurgis Radvila savo ranka].
Jurgis Radvila buvo kardinolas, Vilniaus vyskupijos nuolatinis administratorius, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikštis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 453
Be to, kilnusis, Andrius Vodzinskis, šviesiojo didžiai gerbiamo pono Jurgio, Dievo malone šventosios Romos bažnyčios presbiterio, kardinolo Radvilos, Vilniaus vyskupijos nuolatinio administratoriaus, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikščio ir mūsų vietininko Livonijoje, valdinys ir įgaliotinis, parodė šviesiausiojo mūsų pirmtako, šventos atminties karaliaus Vladislovo privilegiją, atleidžiančią miesto dalį, priklausančią vyskupijos jurisdikcijai, nuo bet kokio paklusnumo ir pasaulietinės civilinės teisės, ir nurodė, kad jie turi savo teisę ir magistratą.
Jurgis Radvila, tuometinis Kijevo vaivada ir LDK taurininkas, vadovavo ne mažiau kaip 8000 lietuvių pašauktinių bajorų.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 82
Lietuvos pajėgos Lietuvos kariuomenę sudarė Lietuvos kariai ir samdiniai iš Lenkijos, samdyti už vasarį įvykusio Lietuvos seimo patvirtintų mokesčių pinigus. Lietuvių pašauktinių bajorų susirinko ne mažiau kaip 8000 karių. Jiems vadovavo talentingas karvedys, jau pasižymėjęs kovose su totoriais ir vokiečių ordinu, tuometinis Kijevo vaivada ir LDK taurininkas Jurgis Radvila (vėliau tapęs LDK didžiuoju etmonu).
Jurgis Radvila paveikslo „Oršos mūšis“ fragmente vaizduojamas kaip buože užsimojęs lauko etmonas.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 85
(XVI a. tapyto paveikslo „Oršos mūšis“ fragmentas) Lietuviai persekioja bėgančius rusus Viršuje matyti ir buože užsimojęs lauko etmonas Jurgis Radvila K. Ostrogiškis duoda ženklą „ artileristams atidengti ugnį dešiniajame rusų armijos flange.
Jurgis Radvila, tuometinis Kijevo vaivada ir LDK taurininkas, vadovavo lietuvių pašauktiniams bajorams.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 82
Lietuvių pašauktinių bajorų susirinko ne mažiau kaip 8000 karių. Jiems vadovavo talentingas karvedys, jau pasižymėjęs kovose su totoriais ir vokiečių ordinu, tuometinis Kijevo vaivada ir LDK taurininkas Jurgis Radvila (vėliau tapęs LDK didžiuoju etmonu). Samdinių karo stovykloje susirinko 20 raitelių ir 15 pėstininkų pulkų (pateikiamas jų skaičius - 6663), kurie, dar pakeB liui prisijungus vélavusiems 5 pulkams, turėjo sudaryti daugiau kaip 8000 karių.
Jurgis Radvila buvo kardinolas, Inocento IX ir Klemenso VIII elektorius, iš pradžių Vilniaus, vėliau Krokuvos vyskupas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 208-210
192 ## Puslapis 209 Il KNYGA 15. Jurgis Radvila, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikštis, kardinolas, dviejų popiežių - Inocento IX ir Klemenso VIII elektorius, pirma Vilniaus, o paskučiausiai Krokuvos vyskupas, baigė dievobaimingo gyvenimo dienas Romoje, 1600 metais. ## Puslapis 210 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS V PRIVILEGIJA, SUTEIKTA DIDŽIOJO LIETUVOS KUNIGAIKŠČIO ALEKSANDRO VYTAUTO 1388 METŲ VIEŠPATIES GIMIMO DIENĄ LUCKE TRAKŲ ŽYDAMS, O ŽYGIMANTO SENOJO PATVIRTINTA MELNIKE 1507 METAIS, PIRMADIENI, PRIEŠ TRIS KARALIUS Viešpaties vardu Amen.
Jurgis Radvila, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikštis, kar dinolas, dviejų popiežių - Inocento IX ir Klemenso VIII elektorius, pirma Vilniaus, o paskučiausiai Krokuvos vyskupas, baigė dievobaimingo gyvenimo dienas Romoje, 1600 me tais.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 208-210
192 ## Puslapis 209 Il KNYGA 15. Jurgis Radvila, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikštis, kardinolas, dviejų popiežių - Inocento IX ir Klemenso VIII elektorius, pirma Vilniaus, o paskučiausiai Krokuvos vyskupas, baigė dievobaimingo gyvenimo dienas Romoje, 1600 metais. ## Puslapis 210 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS V PRIVILEGIJA, SUTEIKTA DIDŽIOJO LIETUVOS KUNIGAIKŠČIO ALEKSANDRO VYTAUTO 1388 METŲ VIEŠPATIES GIMIMO DIENĄ LUCKE TRAKŲ ŽYDAMS, O ŽYGIMANTO SENOJO PATVIRTINTA MELNIKE 1507 METAIS, PIRMADIENI, PRIEŠ TRIS KARALIUS Viešpaties vardu Amen.
Jurgis Radvila buvo Vilniaus kaštelionas ir LDK didysis etmonas.
„Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.
PDF 252
Jurgis Radvila (apie 1480-1541), Vilniaus kaštelionas, LDK didysis etmonas.