Jurgis Radvila, dar būdamas Vilniaus vyskupijos koadjutoriumi, su broliu paveldėjo mūrinį Goštautų namą priešais Šv. Jono bažnyčią.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 314
70 Detali Kardinalijos istorija yra tokia: kunigaikštis Jurgis Radvila, dar bū damas Vilniaus vyskupijos koadju torius, su broliu gavo palikimo mū rinį namą, Goštautų vardo, stovintį priešais Šv. Jono bažnyčią, visą mū rinį. O Jurgio brolis, kunigaikštis Mi kalojus Kristupas, Lietuvos Didžio sios Kunigaikštystės rūmų maršalka, tapo savininku namų, vadintų Filipo- vo namais, susidedančių iš keleto medinių, moliu aplipdytų, pastatų, užimančių dabartinį Kardinalijos sparną nuo Didžiosios gatvės.
Vilniaus vyskupas Jurgis Radvila 1582 m. iš vyskupo dvaro pajamų įkūrė seminariją dvasinei jaunuomenei lavinti.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 307
Neapsiribodamas pavyzdžio verta savo labdaringa veikla, Protasevičius, be šių fundacijų, dar įstei gė neturtingiems studentams bursą, pavadintą Valerijono vardu, jai mieste dovanojo tris mūrinius namus, pavedė juos jėzuitų priežiūrai ir globai58. Protasevičiaus pėdomis sekė ir jo įpėdinis Vilniaus vyskupas kunigaikštis Jurgis Radvila, vė liau kardinolas; jis nusipelnė Vilniui ir visai diecezijai iš vys kupo dvaro pajamų 1582 metais įkurdamas svarbią mokyklą dvasiškai jaunuomenei lavintis, vadinamą seminarija59. Lietuvai paskirtas Tribunolas ir 1581 metais Vilniuje iš kilmingai įvesdintas išlaisvino karalius nuo varginančio 57 Visas Vilniaus universiteto fundaci jos privilegijas kartu su atitinkama popiežiaus bule galima perskaityti veikale „Stepono Batoro valdymas", iš Albertrandžio rankraščių, rūpestin gai profesoriaus Onacevičiaus išleistų Varšuvoje, 1823 m.
Jurgis Radvila nusprendė Vilniaus diecezijoje įsteigti ir funduoti kolegiją lietuvių ir rusų jaunuoliams auklėti.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 443
Taigi, kai mes, Jurgis Radvila,\nDievo malone Vilniaus vyskupas, Olykos ir Nesvyžiaus ku\nnigaikštis, pamatėme, kokią naudą teikia tiek Romos, kitų\nmiestų mokytojos, mieste, tiek ir kitose vietose įsteigtos ir\nfunduotos klierikų seminarijos, šioje mūsų Vilniaus diece\nzijoje, kurioje pastebėjome, jog yra didelis kunigų ir kitų pa\ntarnautojų trūkumas Viešpaties vynuogyne, nusprendėme\nįsteigti ir funduoti kolegiją, kurioje būtų išlaikomas ir die\nvobaimingai auklėjamas nustatytas lietuvių ir rusų jaunuo\nlių skaičius. Suprantame, kad mūsų ganytojiškoms parei\ngoms priklauso pasirūpinti, kad iš bendrų vyskupijos stalo\npajamų ir kapitulos, ir visokios rūšies vertybių, personatų,\npelno, abatijų turto dalies bei visokių kitokių beneficijų, mū\nsų diecezijoje egzistuojančių, būtų paimta tam tikra dalis ar\nporcija, ir ta dalis, taip išimta, būtų prijungta prie anksčiau\nminėtos kolegijos ir inkorporuota.
Kardinolas Jurgis Radvila Goštautų mūru vadintoje dalyje įrengė koplyčią ir kurį laiką pats ten gyveno.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 314
Marijos Magdalenos baž nyčios, po dešine ranka Skapo gatvėje ant paties kampo esantį ir vadinamą Skapo vardu". Kardinolas Radvila dalyje, vadinamoje Goštautų mūru, įrengė koplyčią, kurioje ilgai buvo lai komos pamaldos, ir pats kurį laiką gyveno, todėl jam duotas Kardinali jos vardas. Vėliau, apie 1601 metus, abu namai - Goštautų ir Filipovo - kartu sujungti Albrechto Radvilos lai kais, gavo bendrą Kardinalijos pa vadinimą, išlikusį iki mūsų laikų.
Jurgis Radvila buvo vyskupas ir Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 305
verstas vyskupas Jurgis Radvila (Mik. Juodojo sūnus).
Jurgis Radvila, kardinolas ir buvęs Vilniaus bei Krokuvos vyskupas, mirė Romoje 1600 m.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 208-210
192 ## Puslapis 209 Il KNYGA 15. Jurgis Radvila, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikštis, kar dinolas, dviejų popiežių - Inocento IX ir Klemenso VIII elek- torius, pirma Vilniaus, o paskučiausiai Krokuvos vyskupas, baigė dievobaimingo gyvenimo dienas Romoje, 1600 me tais. ## Puslapis 210 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS V PRIVILEGIJA, SUTEIKTA DIDŽIOJO LIETUVOS KUNIGAIKŠČIO ALEKSANDRO VYTAUTO 1388 METŲ VIEŠPATIES GIMIMO DIENĄ LUCKE TRAKŲ ŽYDAMS, O ŽYGIMANTO SENOJO PATVIRTINTA MELNIKE 1507 METAIS, PIRMADIENI, PRIEŠ TRIS KARALIUS Viešpaties vardu Amen.
Paveikslo „Oršos mūšis“ fragmente matyti buože užsimojęs lauko etmonas Jurgis Radvila.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 85
(XVI a.\ntapyto paveikslo „Oršos mūšis“\nfragmentas) Lietuviai persekioja\nbėgančius rusus\n\nViršuje matyti ir buože užsimojęs lauko etmonas Jurgis Radvila\n\nK. Ostrogiškis\nduoda ženklą\n„ artileristams\n\natidengti ugnį\n\ndešiniajame rusų armijos flange.
Kunigaikščio ir Vilniaus vyskupo kardinolo Jurgio Radvilos lėšomis pastatyta Kardinalija iškilo tarp senų mūrinių namų ir medinių dvarų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 314
## Puslapis 314 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS ir valdant jo pirmtakui, mieste radosi vis didingesnių ir puoš nesnių pastatų. Maždaug tuo metu vienas didžiausių Vil niaus namų, iki tol vadintas Kardinalija, statytas kunigaikš čio ir Vilniaus vyskupo kardinolo Jurgio Radvilos lėšomis, iškilo tarp senų mūrinių namų ir medinių dvarų70. Vietoje senosios medinės buvo užbaigta ir pašventinta maža, bet graži Šv.
Jurgio Radvilos lėšomis Vilniuje buvo pastatytas vienas didžiausių miesto namų, vadintas Kardinalija.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 314
## Puslapis 314 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS ir valdant jo pirmtakui, mieste radosi vis didingesnių ir puoš nesnių pastatų. Maždaug tuo metu vienas didžiausių Vil niaus namų, iki tol vadintas Kardinalija, statytas kunigaikš čio ir Vilniaus vyskupo kardinolo Jurgio Radvilos lėšomis, iškilo tarp senų mūrinių namų ir medinių dvarų70. Vietoje senosios medinės buvo užbaigta ir pašventinta maža, bet graži Šv.
1582 m. dokumentą Jurgis Radvila pasirašė kaip Vilniaus vyskupas ir Olykos kunigaikštis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 308
Duo\nta ir aktuota Vilniuje, 1582 metų sau\nsio Il dieną], dalyvaujant visai ka\npitulai, su parašu: Georgius Radziwiłł \nEpiscopus Vilnens. Dux Olicae. manu \npropria [Vilniaus vyskupas O1y kos \nkunigaikštis Jurgis Radvila savo ran\nka].
Vilniaus vyskupas Jurgis Radvila 1582 m. sausio 11 d. Vilniuje pasirašė vyskupo seminarijos fundacijos aktą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 308
Duo\nta ir aktuota Vilniuje, 1582 metų sau\nsio Il dieną], dalyvaujant visai ka\npitulai, su parašu: Georgius Radziwiłł \nEpiscopus Vilnens. Dux Olicae. manu \npropria [Vilniaus vyskupas O1y kos \nkunigaikštis Jurgis Radvila savo ran\nka].
Jurgis Radvila buvo kardinolas, Vilniaus vyskupijos nuolatinis administratorius, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikštis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 453
Be to, kilnusis, Andrius Vo-\ndzinskis, šviesiojo didžiai gerbiamo pono Jurgio, Dievo ma\nlone šventosios Romos bažnyčios presbiterio, kardinolo Rad\nvilos, Vilniaus vyskupijos nuolatinio administratoriaus,\nOlykos ir Nesvyžiaus kunigaikščio ir mūsų vietininko Li\nvonijoje, valdinys ir įgaliotinis, parodė šviesiausiojo mūsų\npirmtako, šventos atminties karaliaus Vladislovo privilegi\nją, atleidžiančią miesto dalį, priklausančią vyskupijos juris\ndikcijai, nuo bet kokio paklusnumo ir pasaulietinės civili\nnės teisės, ir nurodė, kad jie turi savo teisę ir magistratą.
Jurgis Radvila, tuometinis Kijevo vaivada ir LDK taurininkas, vadovavo ne mažiau kaip 8000 lietuvių pašauktinių bajorų.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 82
Lietuvos pajėgos Lietuvos kariuomenę sudarė Lietuvos ka- riai ir samdiniai iš Lenkijos, samdyti už vasarį įvykusio Lietuvos seimo patvirtintų mokesčių pinigus. Lietuvių pašauktinių ba- jorų susirinko ne mažiau kaip 8000 karių. Jiems vadovavo talentingas karvedys, jau pasižymėjęs kovose su totoriais ir vokie- čių ordinu, tuometinis Kijevo vaivada ir LDK taurininkas Jurgis Radvila (vėliau tapęs LDK didžiuoju etmonu).
Jurgis Radvila paveikslo „Oršos mūšis“ fragmente vaizduojamas kaip buože užsimojęs lauko etmonas.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 85
(XVI a.\ntapyto paveikslo „Oršos mūšis“\nfragmentas) Lietuviai persekioja\nbėgančius rusus\n\nViršuje matyti ir buože užsimojęs lauko etmonas Jurgis Radvila\n\nK. Ostrogiškis\nduoda ženklą\n„ artileristams\n\natidengti ugnį\n\ndešiniajame rusų armijos flange.
Jurgis Radvila, tuometinis Kijevo vaivada ir LDK taurininkas, vadovavo lietuvių pašauktiniams bajorams.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 82
Lietuvių pašauktinių ba- jorų susirinko ne mažiau kaip 8000 karių. Jiems vadovavo talentingas karvedys, jau pasižymėjęs kovose su totoriais ir vokie- čių ordinu, tuometinis Kijevo vaivada ir LDK taurininkas Jurgis Radvila (vėliau tapęs LDK didžiuoju etmonu). Samdinių karo stovykloje susirinko 20 raitelių ir 15 pėstininkų pulkų (pateikiamas jų skai- čius - 6663), kurie, dar pake- B liui prisijungus vélavusiems 5 pulkams, turėjo sudaryti daugiau kaip 8000 karių.
Jurgis Radvila buvo kardinolas, Inocento IX ir Klemenso VIII elektorius, iš pradžių Vilniaus, vėliau Krokuvos vyskupas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 208-210
192 ## Puslapis 209 Il KNYGA 15. Jurgis Radvila, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikštis, kar dinolas, dviejų popiežių - Inocento IX ir Klemenso VIII elek- torius, pirma Vilniaus, o paskučiausiai Krokuvos vyskupas, baigė dievobaimingo gyvenimo dienas Romoje, 1600 me tais. ## Puslapis 210 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS V PRIVILEGIJA, SUTEIKTA DIDŽIOJO LIETUVOS KUNIGAIKŠČIO ALEKSANDRO VYTAUTO 1388 METŲ VIEŠPATIES GIMIMO DIENĄ LUCKE TRAKŲ ŽYDAMS, O ŽYGIMANTO SENOJO PATVIRTINTA MELNIKE 1507 METAIS, PIRMADIENI, PRIEŠ TRIS KARALIUS Viešpaties vardu Amen.
Jurgis Radvila, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikštis, kar dinolas, dviejų popiežių - Inocento IX ir Klemenso VIII elektorius, pirma Vilniaus, o paskučiausiai Krokuvos vyskupas, baigė dievobaimingo gyvenimo dienas Romoje, 1600 me tais.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 208-210
192 ## Puslapis 209 Il KNYGA 15. Jurgis Radvila, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikštis, kar dinolas, dviejų popiežių - Inocento IX ir Klemenso VIII elek- torius, pirma Vilniaus, o paskučiausiai Krokuvos vyskupas, baigė dievobaimingo gyvenimo dienas Romoje, 1600 me tais. ## Puslapis 210 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS V PRIVILEGIJA, SUTEIKTA DIDŽIOJO LIETUVOS KUNIGAIKŠČIO ALEKSANDRO VYTAUTO 1388 METŲ VIEŠPATIES GIMIMO DIENĄ LUCKE TRAKŲ ŽYDAMS, O ŽYGIMANTO SENOJO PATVIRTINTA MELNIKE 1507 METAIS, PIRMADIENI, PRIEŠ TRIS KARALIUS Viešpaties vardu Amen.
Šaltinis: 02-kiaupiene-mes-lietuva-ldk-bajorija
Jurgis Radvila (apie 1480-1541), Vilniaus kaštelionas, LDK didysis etmonas. Gyvenimo ir veiklos aprašymą pi. žr.: Błaszczyk Grzegorz. Radziwiłł Jerzy h.