Lietuvos istorijos žinių lobynas
asmuo
8 teiginiai9 įrašai1 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 8 teiginiai ir visi 9 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–10 iš 10 rodomų įrašų
Juozas Tūbelis ir Antanas Smetona pareiškė, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos karinė sąjunga nebūtų naudinga Lietuvai.
PDF 178
Karinėje srityje \nS. Raštikis zondavo karinio bendradarbiavimo su Latvija ir Estija galimy-\nbes, pasisakė už trijų šalių karinę sąjungą, tačiau A. Smetona ir premjeras \nJ. Tūbelis pareiškė, kad toks aljansas nebus naudingas Lietuvai.
Priėmus Lenkijos ultimatumą atsistatydino Juozo Tūbelio ministrų kabinetas, o premjeru tapo Vladas Mironas.
PDF 179
Priėmus Lenkijos ultimatumą atsistatydino J. Tūbelio ministrų kabi-\nnetas, premjerą pakeitė kitas A. Smetonai artimas asmuo – kun. Vladas \nMironas.
Juozas Tūbelis išmanė Lietuvos ekonomiką ir finansus, priešinosi lito nuvertinimui ir atsargia politika padėjo atlaikyti krizę.
PDF 163
Tūbelis puikiai išmanė Lietuvos ekonomiką ir finansus, kietai \npriešinosi lito nuvertinimui, o atsargi ekonominė politika leido atlaikyti \nkrizę, valstybės finansai nepakriko, valstybė nebrido ir neįbrido į nepa-\nkeliamas skolas. Jo teorija ūkiškai konservatyvi – vengti išleisti daugiau \nnegu uždirbi, finansinę padėtį gerinti plėtojant gamybą. Nesiskolino už-\nsienyje, sprendimus darė atsargiai, pritarė ekonominės veiklos autarki-\njai – išsiversti su kuo mažiau importo.
1929 m. rugsėjo 23 d. prezidentas Antanas Smetona ministru pirmininku paskyrė ekonomistą Juozą Tūbelį.
PDF 161
Rugsėjo 23 dieną ministru pirmininku prezidentas A. Smetona paskyrė \nekonomistą Juozą Tūbelį, o A. Voldemaras liko be nieko, nes neapdai-\nriai atsisakė tapti užsienio reikalų ministru.
Juozas Tūbelis 7,5 metų vadovavo Ministrų Tarybai ir garantavo vyriausybių stabilumą bei vieningą ministrų politiką.
PDF 165
Savo dalies kariuomenės modernizacijai reikalavo kariškiai – 1935 m. \nValstybės gynimo taryba priėmė kariuomenės perorganizavimo planą – \napie 20 proc. biudžeto teko skirti krašto gynybos reikalams. J. Tūbelis, \nvadovavęs Ministrų Tarybai 7,5 metų (ilgiausiai išsilaikė toje pozicijoje), \ngarantavo vyriausybių stabilumą ir vieningą visų ministrų politiką, su-\ndarydamas Lietuvai šansą plėtoti įvairių krypčių pažangą visose sfero-\nse be jokios paramos iš užsienio.
Juozas Tūbelis 1931–1938 m. ramiai pirmininkavo ir vyriausybei, ir Lietuvių tautininkų sąjungai.
PDF 163
A. Smetonos ir J. Tūbelio tandemas\nŪkinių ir kooperatinių organizacijų kūrėjas ir vadovas \nJ. Tūbelis pasirodė visiška priešingybė ekscentriškam A. Voldemarui, jis \nramiai pirmininkavo ir vyriausybei, ir Lietuvių tautininkų sąjungai 1931–\n1938 m. J. Tūbelis puikiai išmanė Lietuvos ekonomiką ir finansus, kietai \npriešinosi lito nuvertinimui, o atsargi ekonominė politika leido atlaikyti \nkrizę, valstybės finansai nepakriko, valstybė nebrido ir neįbrido į nepa-\nkeliamas skolas.
Juozas Tūbelis kūrė ir stiprino kooperacinių bei masinių akcinių bendrovių veiklą ir laikė naudingu nuosaikų valstybinį reguliavimą.
PDF 163-164
Kooperatyvams ir \npavieniams ūkininkams įsivežus iš Danijos, Švedijos ir Vokietijos tūks-\ntančius žalųjų bei juodmargių karvių, pieno išmilžiai pakilo nuo 700 iki \n2 000 litrų ir lenkė daugelį šalių. Kai privati ekonominė iniciatyva dau-\ngeliu atžvilgių nepajėgė veikti tautos ūkiui reikiamu mastu, J. Tūbelis \nkūrė ir stiprino kooperacinių ar masinių akcinių bendrovių ūkinę vei-\nklą, samdomojo darbo, švietimo, kultūros srityse nuosaikų valstybinį\n\nL I E T U V O S I S T O R I J A\n164\nreguliavimą laikė naudingu ir rei-\nkalingu, taigi jo politiką kartais \nvadinama santūria valstybinio so-\ncializmo atmaina.
Juozas Tūbelis kūrė ir stiprino kooperacinių bei masinių akcinių bendrovių ūkinę veiklą.
PDF 163-164
Kooperatyvams ir \npavieniams ūkininkams įsivežus iš Danijos, Švedijos ir Vokietijos tūks-\ntančius žalųjų bei juodmargių karvių, pieno išmilžiai pakilo nuo 700 iki \n2 000 litrų ir lenkė daugelį šalių. Kai privati ekonominė iniciatyva dau-\ngeliu atžvilgių nepajėgė veikti tautos ūkiui reikiamu mastu, J. Tūbelis \nkūrė ir stiprino kooperacinių ar masinių akcinių bendrovių ūkinę vei-\nklą, samdomojo darbo, švietimo, kultūros srityse nuosaikų valstybinį\n\nL I E T U V O S I S T O R I J A\n164\nreguliavimą laikė naudingu ir rei-\nkalingu, taigi jo politiką kartais \nvadinama santūria valstybinio so-\ncializmo atmaina.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 165
Įvykiai Užnemunėje – stiprus smūgis ir ministrui pirmininkui J. Tū-\nbeliui, ir A. Smetonai.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Taip formuotas Vytauto Didžiojo kultas, priminęs lietuviams šlovingą jų senovės laikų didvyrio praeitį ir su juo susiejęs stipraus tautos vado – A. Smetonos, tarsi ir antrojo Vytauto – valdomą Lietuvos valstybę. Svar- biausia Vytauto jubiliejinių renginių mintis – tautos vienybė per sukeltą platų patriotinį sąjūdį, esama atrama šlovingoje pagoniškosios LDK pra- eityje, ir pasiųsta žinia, kad Lietuva yra sena istorinė valstybė. A. Smetonos ir J. Tūbelio tandemas Ūkinių ir kooperatinių organizacijų kūrėjas ir vadovas J. Tūbelis pasirodė visiška priešingybė ekscentriškam A. Voldemarui, jis ramiai pirmininkavo ir vyriausybei, ir Lietuvių tautininkų sąjungai 1931– 1938 m.