Vytauto žmona Julijona 1426 m. liepos 8 d. laiške dėkojo didžiajam magistrui Pauliui fon Rusdorfui už atsiųstus gėrimus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 253-254
54 Index Cod. Hist. Dipl. Livoniae, T. I, N. 1208, kur nurodytas Slaptajame archyve esantis vokiečių kalba rašy tas didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto žmonos Julijonos, dėkojan- čios didžiajam magistrui Pauliui fon 237 ## Puslapis 254 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS Nebūta gydytojų Lietuvos kunigaikščių rūmuose ir vėles niais laikais. Tik kai Aleksandrą kelerius metus nuolat ka mavo skausminga liga, iš Krokuvos atvyko anuometinį gy dymo meną išmanantys: vienas - pagal profesiją fizikas, arba rūmų daktaras, Motiejus iš Blonios, Gniezno kanauninkas; antras, pagarsėjęs alchemijos išmanymu bei sėkmingu gy dymu, - Aleksandras Balinskis. Nors jų ginčai dėl karaliaus gydymo būdo, kaip žinome ne vieną atvejį, pasibaigė ligo nio mirtimi, vis dėlto didžioji karališkosios vaistinės, alche miko pargabentos iš Krokuvos, dalis liko Vilniuje ir vėliau tapo nuolatinės miesto vaistinės pradžia. Nors Lietuvos sostinė ir gavo naudos susijusios su preky ba bei saugumu, bet akivaizdaus pagerėjimo valdant miestą nebuvo matyti. Stigo tvirtos municipalinių laisvių ir nuosta tų apsaugos nuo valdininkų ir šlėktų piktnaudžiavimo. Sil pno charakterio karalius negalėjo veiksmingai pasipriešinti turčių vyravimui ir duoti daugiau laisvės miestiečių luomui. Po Aleksandro atėjusiems Lietuvos valdovams teko kuo rim čiausiai pasistengti, kad Lietuvos miestiečių luomui būtų garantuotas geresnis gyvenimas ir kad suklestėtų šios šalies miestai, išaugtų prekyba ir visos tautos gerovė. Rusdorfui už jai atsiųstus gėrimus, laiškas, datuotas Memitze (neįmano ma sužinoti, kokia tai vieta), ties Vil niumi, 1426 m. liepos 8-ą.
Vytauto žmona Julijona, Algimanto Alšėniškio duktė, išpažino graikų apeigų tikėjimą ir turėjo koplyčią Trakų pilyje.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 176-177
1. Jo žmonos - Smo\nlensko kunigaikštytė Ona, o kita - \nAlgimanto Alšėniškio duktė Julijo\nna -išpažino graikų apeigų tikėjimą \nir Trakų pilyje, dar prieš Lietuvos \nkrikštą, turėjo savo koplyčią, kurios \npėdsakų šios pilies vienos sienos se\nnovinėje tapyboje yra iki šiol išlikę.\n160\n\n## Puslapis 177\n\nIl KNYGA\ndar barbarų laikais, išsiugdytos, o už tai, ką istorija jame \nregi pikta, ne tik jam vienam kaltė tenka, bet dar ir anų \nlaikų tamsybei, kunigaikščių išprusimo stokai arba vi\nsiškam jo nebuvimui86.
1426 m. sirgusi didžioji kunigaikštienė Julijona iš Pauliaus Rusdorfo gavo dovanų atsiųstų gydomųjų gėrimų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 252-253
A liteho\n236\n\n## Puslapis 253\n\nIII KNYGA\ngaliau Aleksandro laikais Vilnius pirmą kartą pažino gydy\ntoją ir vaistinę, nors nuolat veikianti vaistinė, kaip pamatysi\nme vėliau, buvo įsteigta tik Žygimanto Senojo laikais. Prūsi\njos istorija mums išsaugojo įdomią žinią apie tai, kad \nVytautas 1426 metais, susirūpinęs savo žmonos Julijonos \nliga, kreipėsi į didįjį magistrą prašydamas gydytojo53, o pa\nti didžioji kunigaikštienė Julijona gavo iš didžiojo magistro \nPauliaus Rusdorfo jai dovanų atsiųstus gydomuosius gėrimus54.\nserebra do mina/ pryszlo 20 tysiacz hry- \nwien i 6 sot hrywien i 50 i osm hryzvien \ni dwa skotcy [Vilniuje, birželio 9-ta \ndiena, 2 indiktas.
Algimanto Alšėniškio duktė Julijona išpažino graikų apeigų tikėjimą ir Trakų pilyje turėjo koplyčią.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 176-177
1. Jo žmonos - Smo\nlensko kunigaikštytė Ona, o kita - \nAlgimanto Alšėniškio duktė Julijo\nna -išpažino graikų apeigų tikėjimą \nir Trakų pilyje, dar prieš Lietuvos \nkrikštą, turėjo savo koplyčią, kurios \npėdsakų šios pilies vienos sienos se\nnovinėje tapyboje yra iki šiol išlikę.\n160\n\n## Puslapis 177\n\nIl KNYGA\ndar barbarų laikais, išsiugdytos, o už tai, ką istorija jame \nregi pikta, ne tik jam vienam kaltė tenka, bet dar ir anų \nlaikų tamsybei, kunigaikščių išprusimo stokai arba vi\nsiškam jo nebuvimui86.
Julijona buvo trečioji Vytauto žmona.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 26
Istorikai nurodo, kad Vy\ntautas turėjo tris žmonas^1 ). Trečios žmonos vardas buvęs Ju\nlijona.
1426 m. Julijona jau metus sirgo, o ligai paūmėjus, pasak laiško, visiškai negalėjo valgyti.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 253
53\nF o i g t a s savo Marienburgo miesto\nir pilies istorijoje (Geschichte Marien-\nburgs, der Stadt und des Haupthauses\ndes deutschen Ritter Ordens in Preus-\nsen, p. 241) rašo, kad 1426 metais di\ndysis kunigaikštis Vytautas prašė di\ndžiojo magistro rūmų gydytojo\n(Leibarzt), nes jo žmona Julijona, ku\nrią jis vadina savo mylima šeiminin\nke (seine liebe Hausfrau), jau metai\nkaip serga, ir kad liga kaip tik šiuo\nmetu taip paūmėjo, jog visiškai nie\nko negalinti valgyti. Kitame laiške\nLenkijos karalius dėkoja didžiajam\nmagistrui už jam atsiųstą rūmų gy\ndytoją ir giria didelį jo patyrimą.
1426 m. Julijona iš didžiojo magistro Pauliaus Rusdorfo gavo jai atsiųstų gydomųjų gėrimų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 253
Prūsi\njos istorija mums išsaugojo įdomią žinią apie tai, kad\nVytautas 1426 metais, susirūpinęs savo žmonos Julijonos\nliga, kreipėsi į didįjį magistrą prašydamas gydytojo53, o pa\nti didžioji kunigaikštienė Julijona gavo iš didžiojo magistro\nPauliaus Rusdorfo jai dovanų atsiųstus gydomuosius gėrimus54.\nserebra do mina/ pryszlo 20 tysiacz hry-\nwien i 6 sot hrywien i 50 i osm hryzvien\ni dwa skotcy [Vilniuje, birželio 9-ta\ndiena, 2 indiktas.
Niurnbergo auksakaliai buvo pagaminę karūnas Vytautui ir jo žmonai Julijonai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 51
pabaigoje ir atvedusį į galutinį tikslą: Lietuvos monar-\nchija turėjo įsitvirtinti Europos politinėje sistemoje. Nors Niurnbergo \nauksakaliai jau buvo pagaminę karūnas Vytautui ir jo žmonai Julijonai, \nLucko suvažiavimas. \nDail.
Pasiligojusi Vytauto žmona Julijona buvo apsistojusi kunigaikščių kaime Memitz prie Vilniaus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 270
Pasiligojusi Vytauto žmona Julijona bu\nvo apsistojusi kažkokiame kunigaikščių kaime, vadinama\nme Memitz, prie Vilniaus, bet iš to pavadinimo, iškraipyto\nvokiečių raštininko, šiandien negalima suprasti, kokia tai\nbuvo vieta. Kazimieras pamėgo Rūdninkus ir dažnai juose\nbuvodavo, bet jie nebuvo tokie garsūs, kaip pasidarė vėliau,\nŽygimantų - Senojo ir Augusto - laikais, kai net Vilniuje\natsirado nauji vartai, Aleksandro laikais dar nežinomi, ir ga\nvo Rūdninkų vardą, kaip ir nuo jų vingiuojanti gatvė.
1426 m. Julijona jau metus sirgo, o jos liga buvo taip paūmėjusi, kad ji visiškai negalėjo valgyti.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 253
53\nF o i g t a s savo Marienburgo miesto\nir pilies istorijoje (Geschichte Marien-\nburgs, der Stadt und des Haupthauses\ndes deutschen Ritter Ordens in Preus-\nsen, p. 241) rašo, kad 1426 metais di\ndysis kunigaikštis Vytautas prašė di\ndžiojo magistro rūmų gydytojo\n(Leibarzt), nes jo žmona Julijona, ku\nrią jis vadina savo mylima šeiminin\nke (seine liebe Hausfrau), jau metai\nkaip serga, ir kad liga kaip tik šiuo\nmetu taip paūmėjo, jog visiškai nie\nko negalinti valgyti. Kitame laiške\nLenkijos karalius dėkoja didžiajam\nmagistrui už jam atsiųstą rūmų gy\ndytoją ir giria didelį jo patyrimą.
Julijona ir Vytauto bajorai ragino Vytautą nenusileisti dėl karūnavimosi vilčių.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 248
Vis dėlto jis ir dabar dar nenustojo vilties karūnuotis. Nenusileisti jį ypač įkalbinėjo jo bajorai ir pati Julijona^5 ). Tuo tarpu atvyko į Vilnių ir lenkų dele gacija^6 ).
Kunigaikštienė Julijona gailiai apraudojo mirusį Vytautą.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 254
Gailiai jį apraudojo ir žmona, kun. Julijona, verkė jo visi ba\njorai, jo visų žygių dalyviai ir bendradarbiai, karžygiai. Vy\ntauto mirties diena tikrai buvo liūdna ir ūkanota visai Lietuvai.
Karūnacijos vilčių žlugimo metu Julijona ypač ragino Vytautą nenusileisti.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 248
Bet ir ligi to termino nieko nesulaukta. Vytautas, atsisveikinęs su svečiais, susirgo^4 ). Vis dėlto jis ir dabar dar nenustojo vilties karūnuotis. Nenusileisti jį ypač įkalbinėjo jo bajorai ir pati Julijona^5 ).
Vytauto žmona kunigaikštienė Julijona gailiai apraudojo mirusį Vytautą.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 254
Gailiai jį apraudojo ir žmona, kun. Julijona, verkė jo visi ba\njorai, jo visų žygių dalyviai ir bendradarbiai, karžygiai.
Julijona ypač įkalbinėjo Vytautą nenusileisti.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 248
Vis dėlto jis ir dabar dar nenustojo vilties karūnuotis. Nenusileisti jį ypač įkalbinėjo jo bajorai ir pati Julijona^5 ). Tuo tarpu atvyko į Vilnių ir lenkų dele gacija^6 ).
Istorikai nurodo, kad trečiosios Vytauto žmonos vardas buvo Julijona.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 26
Istorikai nurodo, kad Vy tautas turėjo tris žmonas^1 ). Trečios žmonos vardas buvęs Ju lijona. Vytautas brendo audringu Lietuvos valstybės laikotarpiu, kada jo tėvas, gindamas Žemaitijos bei lietuvių laisvę, negalėjo išleisti ginklo iš rankų, nes du galingi priešai, kardininkai iš šiaurės ir kryžiuočiai iš žiemos vakarų pusės, tuo laiku ypač smarkiai puldavo Lietuvą.
Po Vytauto mirties jį apraudojo jo žmona kunigaikštienė Julijona.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 254
Gailiai jį apraudojo ir žmona, kun. Julijona, verkė jo visi ba\njorai, jo visų žygių dalyviai ir bendradarbiai, karžygiai.
Po žmonos Onos mirties Vytautas Trakuose nutarė tuoktis su Julijona, Alšėnų kunigaikščio Algimantaičio dukra.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 394
Po to ir viena, ir kita šalis puldinėjo\nir siaubė viską, kas pakliuvo po ranka. Nutaręs sutelkti\ndidesnę kariuomenę, Vytautas patraukė į Trakus ir čia,\nmirus jo žmonai Onai, nutarė tuoktis su Julijona, Al-\nšėnų kunigaikščio Algimantaičio dukra. Julijona mi-\nrusiajai buvo teta.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Sugrįžti nuo tikėjimo reikalų prie vals tybės rūpesčių paragino Vytautą tai, kad netrukus turė jo baigtis dvejų metų paliaubos su kryžiuočiais. Nus prendė susitikti Veliuonoje, kur abi šalys turėjo aiškiai pasisakyti, ko nori: ar pratęsti jau sudarytą susitarimą, ąr susiderėti dėl amžinos taikos. Kadangi kryžiuočiai atmetė vieną po kitos visas 1418 m e ta i siūlomas taikos sąlygas, pasi- S u sitik im a s d ė l tai- pūtėliškai reikalaudami visos k o s a tn eša k a rą Žemaitijos, susitikimas neat nešė jokios naudos, ir netru kus kryžiuočiai iš pasalų pradėjo atvirą karą.