Vytauto žmona Julijona 1426 m. liepos 8 d. laiške dėkojo didžiajam magistrui Pauliui fon Rusdorfui už atsiųstus gėrimus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 253-254
54 Index Cod. Hist. Dipl. Livoniae, T. I, N. 1208, kur nurodytas Slaptajame archyve esantis vokiečių kalba rašytas didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto žmonos Julijonos, dėkojančios didžiajam magistrui Pauliui fon 237 ## Puslapis 254 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS Nebūta gydytojų Lietuvos kunigaikščių rūmuose ir vėlesniais laikais. Tik kai Aleksandrą kelerius metus nuolat kamavo skausminga liga, iš Krokuvos atvyko anuometinį gydymo meną išmanantys: vienas - pagal profesiją fizikas, arba rūmų daktaras, Motiejus iš Blonios, Gniezno kanauninkas; antras, pagarsėjęs alchemijos išmanymu bei sėkmingu gydymu, - Aleksandras Balinskis. Nors jų ginčai dėl karaliaus gydymo būdo, kaip žinome ne vieną atvejį, pasibaigė ligonio mirtimi, vis dėlto didžioji karališkosios vaistinės, alchemiko pargabentos iš Krokuvos, dalis liko Vilniuje ir vėliau tapo nuolatinės miesto vaistinės pradžia. Nors Lietuvos sostinė ir gavo naudos susijusios su prekyba bei saugumu, bet akivaizdaus pagerėjimo valdant miestą nebuvo matyti. Stigo tvirtos municipalinių laisvių ir nuostatų apsaugos nuo valdininkų ir šlėktų piktnaudžiavimo. Silpno charakterio karalius negalėjo veiksmingai pasipriešinti turčių vyravimui ir duoti daugiau laisvės miestiečių luomui. Po Aleksandro atėjusiems Lietuvos valdovams teko kuo rimčiausiai pasistengti, kad Lietuvos miestiečių luomui būtų garantuotas geresnis gyvenimas ir kad suklestėtų šios šalies miestai, išaugtų prekyba ir visos tautos gerovė. Rusdorfui už jai atsiųstus gėrimus, laiškas, datuotas Memitze (neįmanoma sužinoti, kokia tai vieta), ties Vilniumi, 1426 m. liepos 8-ą.
Vytauto žmona Julijona, Algimanto Alšėniškio duktė, išpažino graikų apeigų tikėjimą ir turėjo koplyčią Trakų pilyje.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 176-177
1. Jo žmonos - Smolensko kunigaikštytė Ona, o kita Algimanto Alšėniškio duktė Julijona -išpažino graikų apeigų tikėjimą ir Trakų pilyje, dar prieš Lietuvos krikštą, turėjo savo koplyčią, kurios pėdsakų šios pilies vienos sienos senovinėje tapyboje yra iki šiol išlikę. 160 ## Puslapis 177 Il KNYGA dar barbarų laikais, išsiugdytos, o už tai, ką istorija jame regi pikta, ne tik jam vienam kaltė tenka, bet dar ir anų laikų tamsybei, kunigaikščių išprusimo stokai arba visiškam jo nebuvimui86.
1426 m. sirgusi didžioji kunigaikštienė Julijona iš Pauliaus Rusdorfo gavo dovanų atsiųstų gydomųjų gėrimų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 252-253
A liteho 236 ## Puslapis 253 III KNYGA galiau Aleksandro laikais Vilnius pirmą kartą pažino gydytoją ir vaistinę, nors nuolat veikianti vaistinė, kaip pamatysime vėliau, buvo įsteigta tik Žygimanto Senojo laikais. Prūsijos istorija mums išsaugojo įdomią žinią apie tai, kad Vytautas 1426 metais, susirūpinęs savo žmonos Julijonos liga, kreipėsi į didįjį magistrą prašydamas gydytojo53, o pati didžioji kunigaikštienė Julijona gavo iš didžiojo magistro Pauliaus Rusdorfo jai dovanų atsiųstus gydomuosius gėrimus54. serebra do mina/ pryszlo 20 tysiacz hrywien i 6 sot hrywien i 50 i osm hryzvien i dwa skotcy [Vilniuje, birželio 9-ta diena, 2 indiktas.
Algimanto Alšėniškio duktė Julijona išpažino graikų apeigų tikėjimą ir Trakų pilyje turėjo koplyčią.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 176-177
1. Jo žmonos - Smolensko kunigaikštytė Ona, o kita Algimanto Alšėniškio duktė Julijona -išpažino graikų apeigų tikėjimą ir Trakų pilyje, dar prieš Lietuvos krikštą, turėjo savo koplyčią, kurios pėdsakų šios pilies vienos sienos senovinėje tapyboje yra iki šiol išlikę. 160 ## Puslapis 177 Il KNYGA dar barbarų laikais, išsiugdytos, o už tai, ką istorija jame regi pikta, ne tik jam vienam kaltė tenka, bet dar ir anų laikų tamsybei, kunigaikščių išprusimo stokai arba visiškam jo nebuvimui86.
Julijona buvo trečioji Vytauto žmona.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 26
Istorikai nurodo, kad Vytautas turėjo tris žmonas^1 ). Trečios žmonos vardas buvęs Julijona.
1426 m. Julijona jau metus sirgo, o ligai paūmėjus, pasak laiško, visiškai negalėjo valgyti.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 253
53 F o i g t a s savo Marienburgo miesto ir pilies istorijoje (Geschichte Marienburgs, der Stadt und des Haupthauses des deutschen Ritter Ordens in Preussen, p. 241) rašo, kad 1426 metais didysis kunigaikštis Vytautas prašė didžiojo magistro rūmų gydytojo (Leibarzt), nes jo žmona Julijona, kurią jis vadina savo mylima šeimininke (seine liebe Hausfrau), jau metai kaip serga, ir kad liga kaip tik šiuo metu taip paūmėjo, jog visiškai nieko negalinti valgyti. Kitame laiške Lenkijos karalius dėkoja didžiajam magistrui už jam atsiųstą rūmų gydytoją ir giria didelį jo patyrimą.
1426 m. Julijona iš didžiojo magistro Pauliaus Rusdorfo gavo jai atsiųstų gydomųjų gėrimų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 253
Prūsijos istorija mums išsaugojo įdomią žinią apie tai, kad Vytautas 1426 metais, susirūpinęs savo žmonos Julijonos liga, kreipėsi į didįjį magistrą prašydamas gydytojo53, o pati didžioji kunigaikštienė Julijona gavo iš didžiojo magistro Pauliaus Rusdorfo jai dovanų atsiųstus gydomuosius gėrimus54. serebra do mina/ pryszlo 20 tysiacz hrywien i 6 sot hrywien i 50 i osm hryzvien i dwa skotcy [Vilniuje, birželio 9-ta diena, 2 indiktas.
Niurnbergo auksakaliai buvo pagaminę karūnas Vytautui ir jo žmonai Julijonai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 51
pabaigoje ir atvedusį į galutinį tikslą: Lietuvos monarchija turėjo įsitvirtinti Europos politinėje sistemoje. Nors Niurnbergo auksakaliai jau buvo pagaminę karūnas Vytautui ir jo žmonai Julijonai, Lucko suvažiavimas. Dail.
Pasiligojusi Vytauto žmona Julijona buvo apsistojusi kunigaikščių kaime Memitz prie Vilniaus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 270
Pasiligojusi Vytauto žmona Julijona buvo apsistojusi kažkokiame kunigaikščių kaime, vadinamame Memitz, prie Vilniaus, bet iš to pavadinimo, iškraipyto vokiečių raštininko, šiandien negalima suprasti, kokia tai buvo vieta. Kazimieras pamėgo Rūdninkus ir dažnai juose buvodavo, bet jie nebuvo tokie garsūs, kaip pasidarė vėliau, Žygimantų - Senojo ir Augusto - laikais, kai net Vilniuje atsirado nauji vartai, Aleksandro laikais dar nežinomi, ir gavo Rūdninkų vardą, kaip ir nuo jų vingiuojanti gatvė.
1426 m. Julijona jau metus sirgo, o jos liga buvo taip paūmėjusi, kad ji visiškai negalėjo valgyti.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 253
53 F o i g t a s savo Marienburgo miesto ir pilies istorijoje (Geschichte Marienburgs, der Stadt und des Haupthauses des deutschen Ritter Ordens in Preussen, p. 241) rašo, kad 1426 metais didysis kunigaikštis Vytautas prašė didžiojo magistro rūmų gydytojo (Leibarzt), nes jo žmona Julijona, kurią jis vadina savo mylima šeimininke (seine liebe Hausfrau), jau metai kaip serga, ir kad liga kaip tik šiuo metu taip paūmėjo, jog visiškai nieko negalinti valgyti. Kitame laiške Lenkijos karalius dėkoja didžiajam magistrui už jam atsiųstą rūmų gydytoją ir giria didelį jo patyrimą.
Julijona ir Vytauto bajorai ragino Vytautą nenusileisti dėl karūnavimosi vilčių.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 248
Vis dėlto jis ir dabar dar nenustojo vilties karūnuotis. Nenusileisti jį ypač įkalbinėjo jo bajorai ir pati Julijona^5 ). Tuo tarpu atvyko į Vilnių ir lenkų delegacija^6 ).
Kunigaikštienė Julijona gailiai apraudojo mirusį Vytautą.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 254
Gailiai jį apraudojo ir žmona, kun. Julijona, verkė jo visi bajorai, jo visų žygių dalyviai ir bendradarbiai, karžygiai. Vytauto mirties diena tikrai buvo liūdna ir ūkanota visai Lietuvai.
Karūnacijos vilčių žlugimo metu Julijona ypač ragino Vytautą nenusileisti.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 248
Bet ir ligi to termino nieko nesulaukta. Vytautas, atsisveikinęs su svečiais, susirgo^4 ). Vis dėlto jis ir dabar dar nenustojo vilties karūnuotis. Nenusileisti jį ypač įkalbinėjo jo bajorai ir pati Julijona^5 ).
Vytauto žmona kunigaikštienė Julijona gailiai apraudojo mirusį Vytautą.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 254
Gailiai jį apraudojo ir žmona, kun. Julijona, verkė jo visi bajorai, jo visų žygių dalyviai ir bendradarbiai, karžygiai.
Julijona ypač įkalbinėjo Vytautą nenusileisti.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 248
Vis dėlto jis ir dabar dar nenustojo vilties karūnuotis. Nenusileisti jį ypač įkalbinėjo jo bajorai ir pati Julijona^5 ). Tuo tarpu atvyko į Vilnių ir lenkų delegacija^6 ).
Istorikai nurodo, kad trečiosios Vytauto žmonos vardas buvo Julijona.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 26
Istorikai nurodo, kad Vytautas turėjo tris žmonas^1 ). Trečios žmonos vardas buvęs Julijona. Vytautas brendo audringu Lietuvos valstybės laikotarpiu, kada jo tėvas, gindamas Žemaitijos bei lietuvių laisvę, negalėjo išleisti ginklo iš rankų, nes du galingi priešai, kardininkai iš šiaurės ir kryžiuočiai iš žiemos vakarų pusės, tuo laiku ypač smarkiai puldavo Lietuvą.
Po Vytauto mirties jį apraudojo jo žmona kunigaikštienė Julijona.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 254
Gailiai jį apraudojo ir žmona, kun. Julijona, verkė jo visi bajorai, jo visų žygių dalyviai ir bendradarbiai, karžygiai.
Po žmonos Onos mirties Vytautas Trakuose nutarė tuoktis su Julijona, Alšėnų kunigaikščio Algimantaičio dukra.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 394
Po to ir viena, ir kita šalis puldinėjo ir siaubė viską, kas pakliuvo po ranka. Nutaręs sutelkti didesnę kariuomenę, Vytautas patraukė į Trakus ir čia, mirus jo žmonai Onai, nutarė tuoktis su Julijona, Alšėnų kunigaikščio Algimantaičio dukra. Julijona mirusiajai buvo teta.