Julijona, Algirdo žmona, viešpatavo Vitebske ir mirė 1392 m.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 69
Greit atėjo eilė ir Vitebskui. Ten viešpatavo kunigaikštienė Julijona, Algirdo žmona. Pas ją buvo apsigyvenęs ir Jogailos brolis Švitrigaila. Švitrigaila manė, kad mirus kunigaikštienei, Jogaila jį paskirs Vitebsko valdytoju. Bet taip neįvyko, nes 1392 m. mirus kunigaikštienei Julijonai, Jogaila pasodino į jos vietą Feodorą Vesną.
Julijona paminėta Žemaičių dovanojimo dokumente kartu su kunigaikščio taryba.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 283
Visose trijose Jogailos ir Slorgailos vardu sudarytose sutartyse liudininkais yra suminėti visi kiti likusieji penki Jogailos broliai, Julijonos sūnūs (Kaributas, Karigaila, Lengvenis, Vygandas, Švitrigaila), ir Jogailai nusipelnęs bei svarbiu patarėju tapęs Hanulis. O Julijona ir kunigaikščio taryba tėra paminėta Žemaičių dovanojimo dokumente.
Julijona prisidėjo prie Jogailos sutarties su Ordinu, nukreiptos prieš Kęstutį, sudarymo.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 111
Šita Jogailos sutartis, nukreipta prieš dėdę, buvo sudaryta ne tiek Jogailos, kiek giminių — brolių ir motinos Julijonos — pastangomis.
Remiantis Torno analų žinia, Julijonos įtaka aiškinamas Jogailos atsisakymas judėti pas magistrą.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 284
Remiantis Torno analų žinia, dar gali būti samprotaujama, kad Jogaila atsisakė judintis pas magistrą įtakoje Julijonos^21 , kuri galėjo nenorėti, kad Lietuva butų pakrikštyta lotynų apeigomis.
Julijona, Vitebsko kunigaikštytė, buvo antroji Algirdo žmona ir Polocko kunigaikščio Andriaus motina.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 50
Duota Viešpaties metais 1380 artimiausią šiokiadienį, kurį giedama „oculi post dominicam"], tai yra kovo 26-ą. 30 Tasai Andrius, Jogailai pavaldaus Polocko kunigaikštis, Algirdo sūnus, gimęs iš antros jo santuokos su Julijona, Vitebsko kunigaikštyte, tačiau nebuvo palankus Jogailai, veikiau linkęs į Kęstučio pusę; tad Jogaila nusprendė jį išvyti iš jo dalinės valdos. Dėl to sudarė slaptą, be Kęstučio žinios, sutartį su Livonijos magistru, kad anas padėtų jam vykdyti tuos kėslus.
Julijoną su Rytų Bažnyčia siejo praeitis, tradicijos, tautybė ir jos giminės stačiatikių šventieji.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 114
Tad ir esančiam dabar didž. Lietuvos kunigaikščiui Jogailai, Algirdo sūnui, kuris nebuvo priėmęs dar jokio krikšto, tiesesnis kelias buvo į Rytus, į savo motinos, daugelio brolių, dėdžių ir giminaičių tikėjimą. Jo motiną Julijoną rišo prie Rytų Bažnyčios praeitis, tradicijos, tautybė ir net tai, kad iš jos giminės buvo stačiatikių Bažnyčios šventųjų.
Ivinskio veikale Julijona tiesiogiai pristatoma kaip Tverės kunigaikščio Aleksandro duktė ir Algirdo žmona.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 270
Tada jis jau buvo našlys, ir iš Maskvos kunigaikščio Simano ir metropolito Teognosto gavo leidimą (1349 ar 1350) vesti Tverės kunigaikščio Aleksandro dukterį Julijoną^15.
Algirdas buvo vedęs Vitebsko kunigaikštytę Julijoną.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 42-43
V\lre- tis buvęs Kęstudo karių suduptas. 26 ## Puslapis 43 I KNYGA krikščionišku tikėjimu, pirmiausia per vedybas su Vitebsko kunigaikštyte Julijona, vėliau - su Tverės kunigaikštyte Marija, sekdamas Gedimino politika, leido, be skirtumo, iš Romos atsiųstiems vienuoliams Vilniuje skelbti evangeliją, o graikų apeigų dvasininkams atlikti savo tikėjimo apeigas. Jau Algirdo viešpatavimo pradžioje Šv.