Judas Makabėjus

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Judą Makabėjų pasakojama, kad jis nepasimeldęs prieš dvejas kautynes (1 Mak 4, 10): pirmą kartą, kai kovojo su Antiochu Eupatoru ir jo nenugalėjo, bet pasuko atgal, o antrą kartą, kai kovojo su Bachidu ir Alchimu, tada ir pats krito kovoje, ir Izraelio kariuomenė turėjo bėgti. (1 Mak 6 ir 9) Yra dar viena, visai nauja priemonė laimėti kovą, būtent kantrybė, kuri padėjusi Kristaus kankiniams išsaugoti tyras savo sielas, apie ją ir poetas sako: Pergalės būdas tikriausias — kantrybė, tas kovą laimi, Kas pasikliaus kantrumu; jei nori laimėti — kantrauk!

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Nedera, be to, užmiršti ir šlovingų bei dievui malonių kovų Makabėjų, kurie, tyruose maitinęsi žolelėmis, nes nenorėjo susitepti nederamu maistu, uoliai paisydami įstatymo bei įkvėpti tikėjimo, nugalėjo Antiochą Epifaną ir išrovė neteisybės šaknis, tad įveikė tą, kuris stengėsi pripratinti dievo tautą prie stabmeldiškų apeigų, o jaunikaičius — prie viešnamių; dievo remiami, apvalė šventas vietas, atgavo Siono arką ir sugrąžino žemei ramybę.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Jiems atsakė komtūras, juos padrąsindamas Judo Makabėjaus žodžiais.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Juk čia ne jūsų, bet dievo kova. Šitokią narsią širdį yra turėjęs Judas Makabėjus, kuris, stovėdamas kartą su savųjų saujele prieš didžiulę netikėlių kariuomenę, tarė, drąsindamas saviškius (1 Mak 4, 8—11): „Nebijokite jų daugybės ir nenusigąskite jų puolimo.