Popiežius Jonas XXII kėlė bažnytinės unijos idėją, o Gediminas jam siuntė laiškus dėl krikšto.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 32
Gediminas kūrė stačiatikių metro- poliją, ryžosi krikštytis pats ir įkurti katalikų arkivyskupiją. Šia bažnytine politika jis sugebėjo sudominti popiežių Joną XXII, kuris jau tais laikais kėlė bažnytinės unijos idėją. Jam Gediminas ir siuntė laiškus, kuriuose pareiškė pageidavimą krikštytis: Lietuvos valdovai norį priimti katalikų tikėjimą, bet priversti gintis nuo kryžiuočių, kuriems rūpįs ne krikštas, o valstybės užkariavimas.
Popiežius Jonas XXII po pasitarimo su kardinolais paskelbė sprendimą dėl Kryžiuočių ordino ir Rygos Bažnyčios ginčo.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 96
Įrodė, jog daugiausia kaltinimų anaiptol ne Ordinui ten ka, jis pats niekuo dėtas, daugelis kitų Ordino riterių irgi gali būti pateisinti, o kai kurie priekaištai suvis prasimanyti33. Popiežius po atskiro pasitarimo su kardinolais visuoti niame susirinkime pareiškė tokį sprendimą: „Kryžiuočių or dino riteriai turi Rygos Bažnyčiai, vyskupams bei kapitulai atiduoti viską, ką paėmę, ir daugiau jų nepuldinėti; prakeiks mas kris ant to, kuris mūšyje sužeistą Ordino brolį pribaig tų arba skatintų tokį nusikaltimą daryti; niekas daugiau ne gali trukdyti arba kelti sunkumų tiems, kurie norėtų vykti pas popiežių; visos sąjungos ir susimokiusiųjų sambūriai, gresiantys Bažnyčios garbei, turi būti išsklaidyti ir ateityje nekuriami. Kryžiuočiai turi gerbti dvasininkiją ir jokių nuos kaudų jiems, jokių skriaudų Bažnyčiai nedaryti.
1316 m. valdė popiežius Jonas XXII, o du karaliai buvo išrinkti per nesantarvę.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 249
118. Apie popiežių Joną XXII ir išrinktus [karalius] 1316 viešpaties metais valdė Jonas XXII, popiežius, ir šie du per nesantarvę išrinkti karaliai. 119.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 221
356 (349). Apie apaštališkojo sosto legatus ir taiką, padarytą tarp netikėlių bei krikš čionių 1324 metais Tais pačiais metais jo šventenybė Jonas XXII, popiežius, pasiuntė į Livonijos kraštą, įkalbėtas brolio Fridricho iš mažesniųjų brolių ordino, Rygos arkivyskupo, bei to paties miesto gyventojų, du legatus, būtent: Baltramiejų, Aleto vyskupą, ir Bernardą, švento Benedikto ordino švento Teofrido vienuolyno abatą Le Piui vyskupystėje, pakrikštyti lietuvių ir rusų karaliaus. Kai juodu kitą dieną po švento Mato, apaštalo ir evangelisto, šventės (rugsėjo 22) atvyko į Rygos miestą, sutarė taiką (spalio 20) tarp minėtojo karaliaus bei jo valdinių iš vienos pusės ir tarp krikščionių iš kitos ir apaštališkojo sosto valia pasiūlė tvirtai jos laikytis, pridurdami, kad toji šalis, kuri lengvapėdiškai pažeisianti šį susitarimą, kuri sakysianti tokius žodžius ar darysianti tokius veiksmus, griebsiantisi tokių sumanymų ar darbų, kurie galėtų trukdyti šiam susitarimui ar jį vilkinti, būsianti dėl šitokių veiksmų pasmerkta ekskomunikai, o nuo to negalėsiąs atleisti niekas kitas, tik apaštališkasis sostas, prie kurio jie patys per tris mėnesius turėsią prisistatyti, kad atvykę deramai pataisytų tai, kas atsitiko.