asmuo

Jonas Kristupas Glaubicas

7 teiginiai5 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 7 teiginiai ir visi 5 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–9 iš 9 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Jonas Kristupas Glaubicas įvardytas pagrindiniu Vilniaus baroko mokyklos architektu.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 63

Tik XVII a. vyravo „importinis“, ypač itališkas, barokas, \no XVIII a. buvo sukurta originali, vadinamoji Vilniaus baroko mokykla, \nkurios pagrindinis architektas Jonas Kristupas Glaubicas (Johann Chris-\ntoph Glaubitz) turėtų būti drąsiai įvesdintas į Europos baroko istoriją.

t-002vidutinis

Jonas Kristupas Glaubicas buvo iš vokiškų žemių atvykęs liuteronas ir produktyviausias XVIII a. architektas Vilniuje bei LDK.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 82-83

Pirmojoje XVIII a. pusėje susiformavo savita Vil- niaus mokykla, kurios stilistikos formuotojas, produktyviausias XVIII a. ar- 2 skyrius • L E N K I J O S I R L I E T U V O S VA L S T Y B I Ų J U N G T U V Ė S 83 chitektas ne tik Vilniuje, bet ir visoje LDK buvo iš vokiškų žemių atvykęs liu- teronas Jonas Kristupas Glaubicas (apie 1700–1767 m.). Jis puikiai pritapo daugiakonfesiame Vilniuje, kūrė ne tik savo bendruomenei – liuteronams, bet ir katalikams, graikams katalikams, stačiatikiams, žydams.

t-003vidutinis

Jonas Kristupas Glaubicas kūrė liuteronams, katalikams, graikams katalikams, stačiatikiams ir žydams.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 82-83

Pirmojoje XVIII a. pusėje susiformavo savita Vil- niaus mokykla, kurios stilistikos formuotojas, produktyviausias XVIII a. ar- 2 skyrius • L E N K I J O S I R L I E T U V O S VA L S T Y B I Ų J U N G T U V Ė S 83 chitektas ne tik Vilniuje, bet ir visoje LDK buvo iš vokiškų žemių atvykęs liu- teronas Jonas Kristupas Glaubicas (apie 1700–1767 m.). Jis puikiai pritapo daugiakonfesiame Vilniuje, kūrė ne tik savo bendruomenei – liuteronams, bet ir katalikams, graikams katalikams, stačiatikiams, žydams.

J. K. Glaubico 1737–1767 m. kūrybos laikotarpis įvardijamas kaip vienas ryškiausių senosios Lietuvos civilizacijos reiškinių.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 83

J. K. Glaubi-\nco kūrybos trisdešimtmetis (1737–1767 m.) yra vienas ryškiausių senosios \nLietuvos civilizacijos reiškinių, priklausomybės Vakarų civilizacijai ženklas.

Jonas Kristupas Glaubicas laikomas pagrindiniu originalios Vilniaus baroko mokyklos architektu.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 63

Tik XVII a. vyravo „importinis“, ypač itališkas, barokas, \no XVIII a. buvo sukurta originali, vadinamoji Vilniaus baroko mokykla, \nkurios pagrindinis architektas Jonas Kristupas Glaubicas (Johann Chris-\ntoph Glaubitz) turėtų būti drąsiai įvesdintas į Europos baroko istoriją.

Glaubicas suformavo baroko architektūrinio stiliaus atmainą, neturinčią analogo – Vilniaus baroko mokyklą.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 63

Tik XVII a. vyravo „importinis“, ypač itališkas, barokas, \no XVIII a. buvo sukurta originali, vadinamoji Vilniaus baroko mokykla, \nkurios pagrindinis architektas Jonas Kristupas Glaubicas (Johann Chris-\ntoph Glaubitz) turėtų būti drąsiai įvesdintas į Europos baroko istoriją.

t-007vidutinis

Jono Kristupo Glaubico kūrybos trisdešimtmetis 1737–1767 m. knygoje vertinamas kaip ryškus senosios Lietuvos civilizacijos reiškinys.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 83

J. K. Glaubi-\nco kūrybos trisdešimtmetis (1737–1767 m.) yra vienas ryškiausių senosios \nLietuvos civilizacijos reiškinių, priklausomybės Vakarų civilizacijai ženklas.

c-21742Citatos

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 83

Tai leidžia pakelti J. K. Glaubicą į pačių reikšmingiausių Lietuvos istorijos \nasmenų rangą, nes prieš jo nuopelnus nublanksta epochos valdovų darbai.

c-005Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: 03-ldk-tarp-tradiciju-ir-naujoviu

Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčios. Analizuojant Vibiaus šaltinius galima stebėri, kadXVIII a. 6-7-ajame dešimtme čiais J. K. Glaubicas buvo dažnai išvykęs ir sostinėje pasirodydavo retai - tik kas keletą mėnesių ar pusmetį. 1764 m. vasarą Varniuose vyskupas J. D. Lopacinskis savo broliui rašė nežinąs, ar Vilniaus rūmuose vyksta statybos, kaip kad buvo paliepęs, nes nesu laukė architekto J. K. Glaubico, kuris kažkur Rusioje [užtrukęs] sukasi''.