Pašalinus Leliušą iš senato, Trakų vaivadija buvo perduota Jonui Goštautui.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 470-471
Daugirdas, turėjęs galyk u s bę turtų ir šalininkų, gražia kalba netruko Įrodyti luomams savo nekaltumą, ir vėliau niekas jam daugiau nedrįso prikaišioti šio nusikaltimo; norėdamas parodyti, jog visai nieko bendra neturėjęs su sąmokslininkais, jis smarkiai užsipuolė Leliušą, kam šis, girdi, leidęs nužudyti valdovą jam pavaldžioje pilyje. Vis dėlto Leliušui 4 72 ## Puslapis 471 nepritaikė jokios rimtesnės nuobaudos, tik jį pašalino iš senato, o Trakų vaivadiją perdavė Goštautui. Joną, Čartorysko kunigaikštį, pasmerkė už akių ir atėmė iš jo valdas, tačiau ne dėl to, kad senatas ir kunigaikštis norėjo jam keršyti už Žygimantą, o todėl, kad ant jo pyko, nes Čartoriskis išdidžiai atsisakė perduoti valstybės iždui pasigrobtą turtą.
Jono Goštauto vadovaujama kariuomenė išvijo Mykolą iš Kijevo ir Seversko žemių, taip pat atsiėmė Brianską ir Starodubą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 478
Neilgai džiaugėsi šiomis pergalėmis. Mat Jono Goštauto vedama kariuomenė jį išvijo iš visų Kijevo bei Seversko žemių, be to, atsiėmė Brianską ir Starodubą. Kartu su valdomis praradęs visas viltis, Mykolas sugrįžo į Maskvą, kur penketą metų gyveno vienuolyne.
Jono Goštauto vedama kariuomenė išvijo Mykolą iš Kijevo ir Seversko žemių, taip pat atsiėmė Brianską ir Starodubą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 478
Neilgai džiaugėsi šiomis pergalėmis. Mat Jono Goštauto vedama kariuomenė jį išvijo iš visų Kijevo bei Seversko žemių, be to, atsiėmė Brianską ir Starodubą. Kartu su valdomis praradęs visas viltis, Mykolas sugrįžo į Maskvą, kur penketą metų gyveno vienuolyne.
Ir jų dar nebuvo suvažiavusių, nes kai kurie buvo tolimuose Didžiosios Kunigaikštystės miestuose, srityse: 2emaičių seniūnas Kęsgailą2 Žemaitijoje, Jonas Goštautas3 Smolenske, nes jis tuo metu buvo Smolensko vietininku.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 124
APIE JOGAILOS SŪNAUS KAZIMIERO IŠRINKIMĄ LIETUVOS DIDŽIUOJU KUNIGAIKŠČIU O Didžiosios Kunigaikštystės Ponų Taryba apie visa tai nieko nežinojo 1 — nei apie kunigaikščio Žygimanto 126 ## Puslapis 122 kėslus, nei apie Vilniaus ir Trakų vaivadų sąmokslų, nes kunigaikštis Žygimantas, rašydamas raštus visoms žemėms ir tolimiausiems miestams bei visiems didikams, niekuo neišdavė savo pykčio. Ir jų dar nebuvo suvažiavusių, nes kai kurie buvo tolimuose Didžiosios Kunigaikštystės miestuose, srityse: 2emaičių seniūnas Kęsgailą2 Žemaitijoje, Jonas Goštautas3 Smolenske, nes jis tuo metu buvo Smolensko vietininku. Didysis kunigaikštis Žygimantas rašė ir jam, kad skirtu laiku atvažiuotų pas didįjį kunigaikštį Žygimantą, o į Smolenską jo vieton nusiuntė Andrių Sakavičių * .
Lietuvos metraštis Joną Goštautą mini kaip Kazimiero globėją, kurį Kazimieras ir Ponų Taryba skubiai pasiuntė su kariuomene.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 124
Būnant Kazimierui Vilniuje, Drohičino ir Melniko seniūnu buvo Jurgis Nosuta 8, paskirtas dar Žygimanto. Kai tik jis išgirdo, kad karalaitis Kazimieras pakeltas didžiuoju kunigaikščiu, o Mykoliukas Zygimantailis pabėgo į Mazoviją, nusprendė su tais miestais pereiti Mykoliuko Zygimantaičio tarnybon ir dar prikalbėjo daugelį lenkų miestų atsiskirti nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Ir su visais tais miestais prisijungė prie Mazovijos ir ėmė tarnauti Mykoliukui Išgirdę apie tai tikrą žinią, didysis kunigaikštis Kazimieras ir Didžiosios Kunigaikštystės Ponų Taryba skubiai siunčia su kariuomene Joną Goštautą, kurį, įkeliant Kazimierą į sostą, buvo paskyrę didžiojo kunigaikščio globėju, nes kunigaikštis Kazimieras dar buvo mažametis.
Lietuvos metraštis pasakoja, kad Kazimieras, sutelkęs Lietuvos pajėgas, skubiai pasiuntė savo globėją Joną Goštautą.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 131
Ir jis labai gailėjos, kad jo sugalvoti būdai virsta niekais ir daro naudą didžiajam kunigaikščiui Kazimierui, o jis pats krinta į duobę, kurią jam buvo iškasęs. Ir jis ėmė labai bijoti, pabėgo į Brianską, į savo tolimiausią miestą. Būdamas Brianske, sutelkė nemaža kariuomenės ir su Maskvos pagalba 12 žygiuoja ir užima Kijevo miestą l3. Ir didysis kunigaikštis Kazimieras sutelkia visas savo Lietuvos jėgas ir skubiai siunčia savo globėją Joną Goštautą ".
Lietuvos metraštis Joną Goštautą nurodo kaip Kazimiero globėją, kurį Kazimieras ir Ponų Taryba pasiuntė su kariuomene.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 124
Būnant Kazimierui Vilniuje, Drohičino ir Melniko seniūnu buvo Jurgis Nosuta 8, paskirtas dar Žygimanto. Kai tik jis išgirdo, kad karalaitis Kazimieras pakeltas didžiuoju kunigaikščiu, o Mykoliukas Zygimantailis pabėgo į Mazoviją, nusprendė su tais miestais pereiti Mykoliuko Zygimantaičio tarnybon ir dar prikalbėjo daugelį lenkų miestų atsiskirti nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Ir su visais tais miestais prisijungė prie Mazovijos ir ėmė tarnauti Mykoliukui Išgirdę apie tai tikrą žinią, didysis kunigaikštis Kazimieras ir Didžiosios Kunigaikštystės Ponų Taryba skubiai siunčia su kariuomene Joną Goštautą, kurį, įkeliant Kazimierą į sostą, buvo paskyrę didžiojo kunigaikščio globėju, nes kunigaikštis Kazimieras dar buvo mažametis.
Lietuvos metraštis pasakoja, kad Kazimieras sutelkė Lietuvos pajėgas ir skubiai pasiuntė savo globėją Joną Goštautą.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 131
Ir jis labai gailėjos, kad jo sugalvoti būdai virsta niekais ir daro naudą didžiajam kunigaikščiui Kazimierui, o jis pats krinta į duobę, kurią jam buvo iškasęs. Ir jis ėmė labai bijoti, pabėgo į Brianską, į savo tolimiausią miestą. Būdamas Brianske, sutelkė nemaža kariuomenės ir su Maskvos pagalba 12 žygiuoja ir užima Kijevo miestą l3. Ir didysis kunigaikštis Kazimieras sutelkia visas savo Lietuvos jėgas ir skubiai siunčia savo globėją Joną Goštautą ".
Jonas Goštautas visa tai greitai padarė ir didikus prikalbėjo, o čia jau kunigaikštis Kazimieras, savo globėjo Jono Goštauto prikalbėtas ir savo Tarybos po nų prašomas, nustojo pykti ant kunigaikščio Jurgio Lengvenaičio.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 129
Jonas Goštautas visa tai greitai padarė ir didikus prikalbėjo, o čia jau kunigaikštis Kazimieras, savo globėjo Jono Goštauto prikalbėtas ir savo Tarybos ponų prašomas, nustojo pykti ant kunigaikščio Jurgio Lengvenaičio
Šaltinis Joną Goštautą vaizduoja kaip lietuvių vadą Žalgirio mūšyje.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 25
taip pat apie Joną Goštautą, lietuvių vadą Žalgirio mūšyje, LDK kanclerį (1440—1458) ir labai nusipelniusį jauno didžiojo kunigaikščio Kazimiero globėją bei patarėją.
Jonas Goštautas 1430–1431 m. buvo didžiojo kunigaikščio dvaro maršalas.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 257
Nežinoma, kad Jonas Goštautas butų turėjęs „dvaro etmono" titulą. 1430—'1431 m. jis buvo didžiojo kunigaikščio dvaio maršalas; 1431 m. vadovavo vienam Švitrigailos kariuomenės daliniui