Pašalinus Leliušą iš senato, Trakų vaivadija buvo perduota Jonui Goštautui.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 470-471
Daugirdas, turėjęs galy-\nk u s\nbę turtų ir šalininkų, gražia\nkalba netruko Įrodyti luo\nmams savo nekaltumą, ir vėliau niekas jam daugiau ne\ndrįso prikaišioti šio nusikaltimo; norėdamas parodyti,\njog visai nieko bendra neturėjęs su sąmokslininkais, jis\nsmarkiai užsipuolė Leliušą, kam šis, girdi, leidęs nužu\ndyti valdovą jam pavaldžioje pilyje. Vis dėlto Leliušui\n4 72\n\n## Puslapis 471\n\nnepritaikė jokios rimtesnės nuobaudos, tik jį pašalino\niš senato, o Trakų vaivadiją perdavė Goštautui. Joną,\nČartorysko kunigaikštį, pasmerkė už akių ir atėmė iš\njo valdas, tačiau ne dėl to, kad senatas ir kunigaikštis\nnorėjo jam keršyti už Žygimantą, o todėl, kad ant jo\npyko, nes Čartoriskis išdidžiai atsisakė perduoti valsty\nbės iždui pasigrobtą turtą.
Jono Goštauto vadovaujama kariuomenė išvijo Mykolą iš Kijevo ir Seversko žemių, taip pat atsiėmė Brianską ir Starodubą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 478
Neilgai džiaugėsi šiomis per galėmis. Mat Jono Goštauto vedama kariuomenė jį iš vijo iš visų Kijevo bei Seversko žemių, be to, atsiėmė Brianską ir Starodubą. Kartu su valdomis praradęs visas viltis, Mykolas sugrįžo į Maskvą, kur penketą metų gyveno vienuolyne.
Jono Goštauto vedama kariuomenė išvijo Mykolą iš Kijevo ir Seversko žemių, taip pat atsiėmė Brianską ir Starodubą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 478
Neilgai džiaugėsi šiomis per galėmis. Mat Jono Goštauto vedama kariuomenė jį iš vijo iš visų Kijevo bei Seversko žemių, be to, atsiėmė Brianską ir Starodubą. Kartu su valdomis praradęs visas viltis, Mykolas sugrįžo į Maskvą, kur penketą metų gyveno vienuolyne.
Ir jų dar nebuvo suvažiavusių, nes kai kurie buvo tolimuose Didžiosios Kunigaikštystės miestuose, srityse: 2emaičių seniūnas Kęsgailą2 Žemaitijoje, Jonas Goštautas3 Smolenske, nes jis tuo metu buvo Smolensko vietininku.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 124
APIE JOGAILOS SŪNAUS KAZIMIERO IŠRINKIMĄ LIETUVOS \nDIDŽIUOJU KUNIGAIKŠČIU\nO Didžiosios Kunigaikštystės Ponų Taryba apie visa \ntai nieko nežinojo 1 — nei apie kunigaikščio Žygimanto\n126\n\n## Puslapis 122\n\nkėslus, nei apie Vilniaus ir Trakų vaivadų sąmokslų, \nnes kunigaikštis Žygimantas, rašydamas raštus visoms \nžemėms ir tolimiausiems miestams bei visiems didi\nkams, niekuo neišdavė savo pykčio. Ir jų dar nebuvo \nsuvažiavusių, nes kai kurie buvo tolimuose Didžiosios \nKunigaikštystės miestuose, srityse: 2emaičių seniūnas \nKęsgailą2 Žemaitijoje, Jonas Goštautas3 Smolenske, \nnes jis tuo metu buvo Smolensko vietininku. Didysis \nkunigaikštis Žygimantas rašė ir jam, kad skirtu laiku \natvažiuotų pas didįjį kunigaikštį Žygimantą, o į Smo\nlenską jo vieton nusiuntė Andrių Sakavičių * .
Lietuvos metraštis Joną Goštautą mini kaip Kazimiero globėją, kurį Kazimieras ir Ponų Taryba skubiai pasiuntė su kariuomene.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 124
Būnant Kazimierui Vilniuje, Drohičino ir Melniko \nseniūnu buvo Jurgis Nosuta 8, paskirtas dar Žygiman\nto. Kai tik jis išgirdo, kad karalaitis Kazimieras pakel\ntas didžiuoju kunigaikščiu, o Mykoliukas Zygimantailis \npabėgo į Mazoviją, nusprendė su tais miestais pereiti \nMykoliuko Zygimantaičio tarnybon ir dar prikalbėjo \ndaugelį lenkų miestų atsiskirti nuo Lietuvos Didžiosios \nKunigaikštystės. Ir su visais tais miestais prisijungė \nprie Mazovijos ir ėmė tarnauti Mykoliukui\nIšgirdę apie tai tikrą žinią, didysis kunigaikštis Ka\nzimieras ir Didžiosios Kunigaikštystės Ponų Taryba \nskubiai siunčia su kariuomene Joną Goštautą, kurį, įke\nliant Kazimierą į sostą, buvo paskyrę didžiojo kuni\ngaikščio globėju, nes kunigaikštis Kazimieras dar bu\nvo mažametis.
Lietuvos metraštis pasakoja, kad Kazimieras, sutelkęs Lietuvos pajėgas, skubiai pasiuntė savo globėją Joną Goštautą.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 131
Ir jis labai gailėjos, kad jo sugalvoti būdai virsta niekais ir daro naudą didžiajam kunigaikščiui Kazimierui, o jis pats krinta į duobę, kurią jam buvo iškasęs. Ir jis ėmė la bai bijoti, pabėgo į Brianską, į savo tolimiausią miestą. Būdamas Brianske, sutelkė nemaža kariuomenės ir su Maskvos pagalba 12 žygiuoja ir užima Kijevo miestą l3. Ir didysis kunigaikštis Kazimieras sutelkia visas sa vo Lietuvos jėgas ir skubiai siunčia savo globėją Joną Goštautą ".
Lietuvos metraštis Joną Goštautą nurodo kaip Kazimiero globėją, kurį Kazimieras ir Ponų Taryba pasiuntė su kariuomene.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 124
Būnant Kazimierui Vilniuje, Drohičino ir Melniko \nseniūnu buvo Jurgis Nosuta 8, paskirtas dar Žygiman\nto. Kai tik jis išgirdo, kad karalaitis Kazimieras pakel\ntas didžiuoju kunigaikščiu, o Mykoliukas Zygimantailis \npabėgo į Mazoviją, nusprendė su tais miestais pereiti \nMykoliuko Zygimantaičio tarnybon ir dar prikalbėjo \ndaugelį lenkų miestų atsiskirti nuo Lietuvos Didžiosios \nKunigaikštystės. Ir su visais tais miestais prisijungė \nprie Mazovijos ir ėmė tarnauti Mykoliukui\nIšgirdę apie tai tikrą žinią, didysis kunigaikštis Ka\nzimieras ir Didžiosios Kunigaikštystės Ponų Taryba \nskubiai siunčia su kariuomene Joną Goštautą, kurį, įke\nliant Kazimierą į sostą, buvo paskyrę didžiojo kuni\ngaikščio globėju, nes kunigaikštis Kazimieras dar bu\nvo mažametis.
Lietuvos metraštis pasakoja, kad Kazimieras sutelkė Lietuvos pajėgas ir skubiai pasiuntė savo globėją Joną Goštautą.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 131
Ir jis labai gailėjos, kad jo sugalvoti būdai virsta niekais ir daro naudą didžiajam kunigaikščiui Kazimierui, o jis pats krinta į duobę, kurią jam buvo iškasęs. Ir jis ėmė la bai bijoti, pabėgo į Brianską, į savo tolimiausią miestą. Būdamas Brianske, sutelkė nemaža kariuomenės ir su Maskvos pagalba 12 žygiuoja ir užima Kijevo miestą l3. Ir didysis kunigaikštis Kazimieras sutelkia visas sa vo Lietuvos jėgas ir skubiai siunčia savo globėją Joną Goštautą ".
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Daugirdas, turėjęs galy- k u s bę turtų ir šalininkų, gražia kalba netruko Įrodyti luo mams savo nekaltumą, ir vėliau niekas jam daugiau ne drįso prikaišioti šio nusikaltimo; norėdamas parodyti, jog visai nieko bendra neturėjęs su sąmokslininkais, jis smarkiai užsipuolė Leliušą, kam šis, girdi, leidęs nužu dyti valdovą jam pavaldžioje pilyje. Vis dėlto Leliušui 4 72 nepritaikė jokios rimtesnės nuobaudos, tik jį pašalino iš senato, o Trakų vaivadiją perdavė Goštautui. Joną, Čartorysko kunigaikštį, pasmerkė už akių ir atėmė iš jo valdas, tačiau ne dėl to, kad senatas ir kunigaikštis norėjo jam keršyti už Žygimantą, o todėl, kad ant jo pyko, nes Čartoriskis išdidžiai atsisakė perduoti valsty bės iždui pasigrobtą turtą.
Susietas teiginys: t-003
Susieti teiginiai: t-003
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
ko valdovu karalaitį Kazimierą iš Lenkijos ir Brasto je 3 pakėlė jį Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, išvyko iš Trakų pilies, skubėdamas į Mazoviją,4 pas savo te tą, Mazovijos kunigaikštienę Jonušienę, kadangi ji bu vo tikra jo tėvo sesuo5, kunigaikštienės Boleslovienės pamotė6. Važiuodamas per Rūdininkų girią7, jis toje girioje susidūrė su didžiuoju kunigaikščiu Kazimieru ir žemai nusilenkė didžiajam kunigaikščiui Kazimierui, ir ėmė prašyti malonės; kunigaikštis Kazimieras paža dėjo suteiksiąs jam savo malonę ir paliksiąs jam jo tėvoniją 7. O paskui didysis kunigaikštis Kazimieras atvyko į Vilnių ir sėdo valdyti Vilniaus — savo dėdės ir tėvo, didžiojo kunigaikščio Vytauto, sostinės— ir visos Di džiosios Lietuvos, Rusų ir Volynės Kunigaikštystės. Būnant Kazimierui Vilniuje, Drohičino ir Melniko seniūnu buvo Jurgis Nosuta 8, paskirtas dar Žygiman to. Kai tik jis išgirdo, kad karalaitis Kazimieras pakel tas didžiuoju kunigaikščiu, o Mykoliukas Zygimantailis pabėgo į Mazoviją, nusprendė su tais miestais pereiti Mykoliuko Zygimantaičio tarnybon ir dar prikalbėjo daugelį lenkų miestų atsiskirti nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Kai tik jis išgirdo, kad karalaitis Kazimieras pakel tas didžiuoju kunigaikščiu, o Mykoliukas Zygimantailis pabėgo į Mazoviją, nusprendė su tais miestais pereiti Mykoliuko Zygimantaičio tarnybon ir dar prikalbėjo daugelį lenkų miestų atsiskirti nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Ir su visais tais miestais prisijungė prie Mazovijos ir ėmė tarnauti Mykoliukui Išgirdę apie tai tikrą žinią, didysis kunigaikštis Ka zimieras ir Didžiosios Kunigaikštystės Ponų Taryba skubiai siunčia su kariuomene Joną Goštautą, kurį, įke liant Kazimierą į sostą, buvo paskyrę didžiojo kuni gaikščio globėju, nes kunigaikštis Kazimieras dar bu vo mažametis. Ir tas Goštautas didžiojo kunigaikščio įsakymu nuvyko į tuos miestus, ir juos įveikė ginklo jėga, ir visus pilnutinai sugrąžino Didžiajai Kunigaikš tystei o Jurgis Nosuta pabėgo į Mazoviją, nes jis LlHuvoi 129 ## Puslapis 125 buvo mozūrų kilmės.