Karalius pavedė Jonui Gornostajui, Lietuvos raštininkui, kartu su kitais pasiuntiniais vykti pas Vasilijų į Maskvą. Lietuvos raštininkas Jonas Gornostajus karaliaus vardu atsakė į prašymus dėl valachų pasiuntinių ir Severino Norvedo. Jonas Gornostajus, Lietuvos iždo vyriausiasis valdytojas, karaliaus ir senato vardu atsakė į Ivano Ovčinos laišką.
Vasilijus primygtinai reikalavo, kad karaliaus pasiuntiniai atvyktų į Maskvą, kur jis esą lengviau galėsiąs tramdyti saviškius, jei šie susimanys be saiko ginčytis. Šį uždavinį karalius patikėjo Petrui Kiškai, Trakų vaivadai, Bogušui Bogovitinui, Lietuvos paiždininkiui, ir Jonui Gornostajui, raštininkui. Šie ilgai aiškino kunigaikščiui Vasilijui, kad jeigu jam nuoširdžiai rūpinti taika, turįs taikytis tomis sąlygomis, kuriomis kitados buvusi sudaryta sutartis tarp jo senelio Vasilijaus ir karaliaus Kazimiero, arba tomis, kurias 6 4 9 ## Puslapis 648 buvo sutarę karalius Aleksandras ir jo tėvas Ivanas Vasiljevičius.
Be to, paprašė atsilyginti už skriaudas, padarytas Severino Norvedo, ir leisti laisvai keliauti per karaliaus valdas valachų pasiuntiniams, grįžtantiems iš Maskvos. Karaliaus vardu atsakė Lietuvos raštininkas Jonas Gornostajus. Esą valachams visi keliai atviri, Severinas plėšikaująs ir siaubiąs pasienį vienoje ir kitoje pusėje,— tai svetimšalis, nepavaldus karaliui; visa kita sutvarkysią legatai, kurie greitai atvyksią į Maskvą.
Panašiai laiške Jurgiui Radvilai rašė Ivanas Ovčina, be kita ko, maldaudamas, kad karalius įsakytų Glebavičiui, staigios ir karingos prigimties vyrui, susilaikyti kol kas nuo neleistinų veiksmų. Karaliaus bei senato vardu atsakė Jonas Gornostajus, Lietuvos iždo vyriausiasis valdytojas. Esą galybė svarbių priežasčių verčiančios karalių tęsti karą, be to, ne mažiau svarbios neleidžiančios jam pirmam išsiųsti legatus.