Jogaila

PDF 398

Jeronimą sudegino gyvą Konstancoje 1416 metais birželio 21 dieną2. Tuometinės Lietuvos bažnyčios būklė ir smulkesnė jos istorija Konstancos susirinkimo tėvams šiaip nebuvo nežinoma, nes Vladislovas Jogaila pasiuntiniu į tą susirinkimą specialiai nusiuntė dominikoną, pramintą Teodoru Lenku (Theodoras Polonus), kad jis išdėstytų skundus prieš kryžiuočius, savo žiaurumais atgrasančius lietuvius veiksmingai priimti šventąjį tikėjimą. Apie tai žinome iš Dlugošo.

PDF 488

Vėliau, susikivirčiję su lenkais dėl Rusios, lietuviai visada ginklu gynę savo teises į šią žemę. Dėl Jogailos, troškusio karaliaus sosto, lengvabūdiškumo Podolė buvusi atplėšta nuo Lietuvos ir prijungta prie Lenkijos. Žinoma, jis padaręs klaidą, kai, siekdamas sosto, davęs neapgalvotų pažadų, antra vertus, jų reikalas neleisti, kad valstybė dėl anų susitarimų patirtų kokių nuostolių.

PDF 78-79

O didysis kunigaikštis Kęstutis, sutelkęs savo pajėgas, skuba į Vilnių ir suima didįjį kunigaikštį Jogailą su broliaisM ir su motina, suranda tas sutartis, kurias buvo su vokiečiais sudarę, ir pasiunčia žygūną pas savo sūnų, didįjį kunigaikštį Vytautą, į Drohičiną, pranešdamas, kas įvyko. Tas žygūnas suranda didįjį kuSJ nigaikštį Vytautą Gardine, nes jis jau buvo iš Drohičino atvykęs į Gardiną. Didysis kunigaikštis Vytautas per vieną dieną atskuba iš Gardino pas savo tėvą, didįjį kunigaikštį Kęstutį.

PDF 78-79

O didysis kunigaikštis Kęstutis, sutelkęs savo pajėgas, skuba į Vilnių ir suima didįjį kunigaikštį Jogailą su broliaisM ir su motina, suranda tas sutartis, kurias buvo su vokiečiais sudarę, ir pasiunčia žygūną pas savo sūnų, didįjį kunigaikštį Vytautą, į Drohičiną, pranešdamas, kas įvyko. Tas žygūnas suranda didįjį kuSJ nigaikštį Vytautą Gardine, nes jis jau buvo iš Drohičino atvykęs į Gardiną. Didysis kunigaikštis Vytautas per vieną dieną atskuba iš Gardino pas savo tėvą, didįjį kunigaikštį Kęstutį.

PDF 178

Taip pat ir Čekų karalystė didžią garbę teikė šlovingajam valdovui. Ir Danijos karalius didžiai šlovino ir daugeliu dovanų apdovanojo šlovingąjį valdovą, didį kunigaikštį Vytautą. Tais laikais jo brolis Jogaila, lenkiškai Vladislovu vadinamas, sėdėjo Krokuvos karalystės soste.

PDF 178

Ir Danijos karalius didžiai šlovino ir daugeliu dovanų apdovanojo šlovingąjį valdovą, didį kunigaikštį Vytautą. Tais laikais jo brolis Jogaila, lenkiškai Vladislovu vadinamas, sėdėjo Krokuvos karalystės soste. Ir tasai gyveno su juo didelėje meilėje.

PDF 331

Parašytas, veikiausiai, pačiam Vytautui diktuojant, kryžiuočių vadovybės reikalavimu. Skunde dėstomos priežastys, dėl kurių kilo Vytauto konfliktas su savo pusbroliu Jogaila. Ir siekiama įrodyti, kad Vytautas — doras krikščionis ir katalikas, kuriam priklausanti teisė į didžiojo kunigaikščio valdžių Lietuvoje.

PDF 17-19

1836 ## Puslapis 18 ĮVADAS R ašydamas istoriją miesto, kuris bemaž du amžius buvo vienos galingiausių Šiaurės Europos šalių sostinė, o vėliau, net iki mūsų laikų, svarbiausias mokslo ir vyriausiosios valdžios centras Lietuvoje, turėjau omenyje du tikslus: ne tik stengiausi iš įvairių kronikų ir senųjų, archyvuose saugomų rankraščių išrinkti padavimus, bylojančius apie Vilniaus kilmę, tas teises ir daugybę privilegijų, kuriomis jo gyventojai nuo senų laikų naudojosi, ne tik atgaivinti amžininkų atmintyje ankstesnius, keleto amžių, įvykius toje sostinėje, bet ir, kiek tema ir galimybės man leido, prisidėti prie kai kurių Lietuvos istorijos įvykių aiškinimo. Mažai težinoma mums patiems, o Europai visai negirdėta, istorija, garsi riterių žygiais ir išmintingiausia Mindaugo, Gedimino, Algirdo, Kęstučio, Jogailos ir Vytauto politika, istorija menkame plote išsitenkančios Tautos, kuri pati viena, savosios pagonybės atskirta nuo kitų Europos šalių, vien savo narsos dėka įstengė atremti baisius mongolų antpuolius, pažaboti Rusią ir nesileisti pavergiama godžiai grobuoniško Prūsijos Kryžiuočių ordino. Tokie įvykiai civilizuotam pasauliui nėra neįdomūs, tačiau, norint juos aiškiai nušviesti ir parašyti tokio vardo vertą lietuvių Tautos Istoriją, be daugelio kitų sąlygų, pirmiausia rei- 2 ## Puslapis 19 ĮVADAS kia detaliai išnarplioti atskirų šios šalies miestų, būtent jos sostinės, istoriją.

PDF 457

Pirmoje šio laikotarpio dalyje Lietuva turėjo labai didelių problemų, susijusių su kryžiuočių puldinėjimais, tuo tarpu antroje (ypač nuo Gedimino valdymo) Lietuvos galia ir jėga nepaprastai išaugo. Si epocha baigėsi 1386 metais, tai yra visiškai įvedus krikščionybę Lietuvoje, kai Jogaila vedė Lenkijos karalienę Jadvygą, pats priėmė krikščionių tikėjimą ir vertė tą pat daryti visą tautą. IV 1386-1447 metai, tai yra iki to laikotarpio, kai Lietuva nustojo turėjusi dalinius kunigaikščius.

PDF 237

Po to suren- 1352 m e ta i gė netikėtų antpuolių tai viena, tai kita kryptimi; ką ketina daryti lenkai ir kuriuo keliu patogiausia veržtis, jam sakė kurie ne kurie saviškius išdavę lenkų bajorai. Vieną šaukė Petru PšonIšd a v ik a s, išd a v ę s saka, kitą — Otonu Čecharoviv išk iu s, žū sta čiumi: u ž nedorumą ilgainiui jiems ir atkeršijo tie, kurie ir sukurstė padaryti šį nusikaltimą. Mat Jogaila, paskelbtas vėliau Lenkijos karaliumi, ir vieno, ir kito turtus perdavė karalystės iždui.

PDF 268-269

Mat tuo metu paaiškėjo, kad Jonušas nesuteiks pagalbos; anaiptol, nutaręs, jog dabar tinkama proga nebaudžiamam sulaužyti sutartį, jis užpuolė Poleksiją ir, staiga įsiveržęs, užėmė Drohičiną, Melniką, Suražą bei Kamenecą. 2 7 0 ## Puslapis 269 Be to, Jogaila, sulaukęs paramos iš Livonijos ir Prūsijos, jau traukė su kariuomene iš Vilniaus. Kęstutis žinojo, kad priešas vedasi didžiulę kariuomenę, kuriai jie neprilygsta nei ginkluote, nei karių skaičiumi.

PDF 269

Tačiau šis senas karys ir vadas, pasikliaudamas savo reikalo teisumu ir žinodamas, jog atsitraukimas neatneš išsigelbėjimo, tik gėdą, ryžtingai patraukė prieš Jogailą ir atvirame lauke išrikiavo savo pulkus. Abi kariuomenės kovos tvarka stovėjo priešais viena kitą: šiapus — nevilties į priekį varomi Kęstučio kariai, pasiryžę atkakliai žingsnis po žingsnio veržtis į kovą ir mirtį, anapus — Jogaila, kuris nors neabejojo savųjų pergale, numanė, jog kova pareikalaus didelių aukų, ir todėl nutarė pirmiau pabandyti vilioti patiklias širdis klastingais žodžiais nei pulti kovų užgrūdintus vymonėmis. Tegu jie atsimeną, jog viena prieš kitą stovinčios ne priešų, bet giminaičių rikiuotės.

PDF 328

Be galo greitai žinia apie šį įvykį pasiekė Lenkiją. Karalius Jogaila bei karalienė, iškilmingai lydimi lenkų didikų, išvyko į Lietuvą. Jis nenorėjo, kad dėl delsimo kiltų koks naujas pavojus. Šitaip iš tiesų galėjo atsitikti, nes Skirgaila ir Vytautas po senovei nesutarė. Kai Jogaila išvažiavo į Vilnių, be galo nudžiugo ir didikai, ir visa tauta, nes visi puoselėjo viltį, jog galop valstybėje įsivyrausianti ramybė.

PDF 369

Su tokiu įniršiu daugybę metų kovoję, kol lietuvių padėtis buvusi tvirta, negi jie dabar sėdės sudėję rankas, kai Lietuva beveik jau užkariauta? Kaip jie išsaugos Europoje riterių vardą, jeigu, čia sudarę taiką su lenkais, o ten — su lietuviais, leis rūdyti kalavijams? Tegu tik parodo ryžtą, tegu tik pašaukia į kovą, be abejonės, Jogaila ir Vytautas, kurie visai neseniai, bijodami karo, atidavė Žemaitiją, greitosiomis užleisią ir visą Lietuvą.

PDF 416

Kartu su imperatoriene jis aplankė Jogailą. Pareiškę vienas kitam savo palankumą, apie šį bei tą paS te n g ia si iš J o g a ilo s sikalbėję, jie ėmėsi svarstyti išg a u ti su tik im ą rimtesnius reikalus. Imperatorius visaip išliaupsino Jogailos, Vytauto ir visų jų protėvių karo žygius, pašnekėjo apie savo ypatingą palankumą, karaliaus giminei bei Lietuvai, pasisakė iš meilės Lietuvai radęs būdą jai išaukštinti; prašydamas karalių to išaukštinimo neatmesti, priminė, kad karaliaus titulas Lietuvoje nesąs visai neįprastas; nors, valdant Mindaugui, jis ir ne visai čia tikęs, bet dabar Vytauto pastangomis Lietuva taip išplėtusi savo sienas, kad šiuo metu ji aiškiai esanti nuskriausta, kadangi tokia didžiulė valstybė neturinti valdovo soste karaliaus, galop pažadėjo artimiausioje ateityje imtis visų reikalingų priemonių, kad Vytautas būtų paskelbtas karaliumi, jeigu, žinoma, Jogaila nepavydėsiąs nei broliui, nei tėvynei šitokios laimės.

PDF 438

Išpuikęs ir pasipūtęs, jis įstengė suvokti tik betarpišką grėsmę, nei matydamas, nei paisydamas būsimų ir neaiškių pavojų. Karaliaus sumanymus sugriauti padėjo ir Torunės komtūras, kryžiuočių pasiųstas pas Boleslovą: jis iš paskutiniųjų kurstė tarp brolių nesantaiką, be galo naudingą jo ordinui, ir, pažadėjęs rimtą pagalbą, skatino Švitrigailą nesibaiminti karo su lenkais. Netekęs bet kokios vilties pasiekti taikos, Jogaila, suvokęs, jog net kraujo giminystė neleidžia taikstytis su šitokiomis skriaudomis, griebėsi kitų priemonių, norėdamas galop sutramdyti Boleslovą ir nubausti savo karališkųjų teiK a ra liu s tariasi, k a ip šių pažeidėją.

PDF 78-79

O didysis kunigaikštis Kęstutis, sutelkęs savo pajėgas, skuba į Vilnių ir suima didįjį kunigaikštį Jogailą su broliaisM ir su motina, suranda tas sutartis, kurias buvo su vokiečiais sudarę, ir pasiunčia žygūną pas savo sūnų, didįjį kunigaikštį Vytautą, į Drohičiną, pranešdamas, kas įvyko. Tas žygūnas suranda didįjį kuSJ nigaikštį Vytautą Gardine, nes jis jau buvo iš Drohičino atvykęs į Gardiną. Didysis kunigaikštis Vytautas per vieną dieną atskuba iš Gardino pas savo tėvą, didįjį kunigaikštį Kęstutį.

PDF 79

Štai tos sutartys, kurias buvo sudarę prieš mus. Bet dievai 61 mus apsaugojo. Tačiau aš didžiajam kunigaikščiui Jogailai nieko nepadariau, nepaliečiau nei jo iždo, nei kaimenių.

PDF 178

Taip pat ir Čekų karalystė didžią garbę teikė šlovingajam valdovui. Ir Danijos karalius didžiai šlovino ir daugeliu dovanų apdovanojo šlovingąjį valdovą, didį kunigaikštį Vytautą. Tais laikais jo brolis Jogaila, lenkiškai Vladislovu vadinamas, sėdėjo Krokuvos karalystės soste.

PDF 95

Diduomenė pati kitą kartą tą patį valgė, ką kiti žmonės. Tą teisybę paskesniuose dar laikuose randam: kaipogi Jogaila, didysis Lietuvos kunigaikštis ir Lenkų karalius, dar metuose 1420 kailinius avikailius dėvėjo, valdydamas kraštą nuo Baltijos, arba Žemaičių, jūros iki Juodajai, nuo Možaisko ir upės Dono lig upei Odrai ir kalnų Karpatų, vienok ir tokiame apdare nuo visų godojamas ir tapnojamas buvo1. Mažuose ūkės reikaluose pats kunigaikštis su kunigais ryžos, bet didžiuose ūkės reikaluose turėjo kelti visą tautą į sueimą, kur visi susirinkę iš vieno teiravos pragumo, kuriuo galėtų ūkę savo nuo nelaimos gelbėti, susirinkę tenai ūkinykai večieji jauname mėnesy arba pilnijoj (ką šiandien dar visuose darbuose tebsaugoja) visi ginkluoti; pirmą, antrą ir trečiąją dieną niekšai negalėjo kalbėti, bet alvienas tyliai rymodamas dūmojo, kas gal praveringesniu ir naudingesnių jo ūkei būti, ketvirtąją dieną susėdę į suolus ėmė balsu teirautis tarp savęs.

PDF 39

Po Algirdo mirties 1377 m. Lietuvoje įsiliepsnojo vidaus kovos dėl valdžios. Vienas iš svarbiausių tos kovos dalyvių Vytautas, neatlaikydamas varžovo Jogailos spaudimo ir ieškodamas paramos, 1382 m. pasitraukė į Vokiečių ordiną.

PDF 40

Žemaičių ir Ordino sutartyse. 1391 m. Jogailos ir Ordino įgaliotiniams tariantis dėl suvažiavimo buvo kalbama apie paliaubas jo metu, kad pirkliai galėtų laisvai prekiauti.

PDF 2

1429 m. Vytautas Didysis savo rezidencijoje Lucko pilyje sukvietė suvažiavimą, į kurį atvyko Jogaila, Romos imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis, popiežiaus legatas, Tverės, Riazanės ir kiti rusų sritiniai kunigaikščiai, be to, daugelio vokiečių miestų ir kunigaikščių atstovai, pasiuntiniai.

PDF 6-7

Feodalinių kategorijų pažinimą XIV-XV a. sandūros Lietuvoje rodo Jogailą karūnavus Lenkijos karaliumi jam kaip LDK siuzerenui įteikti dalinių Lietuvos kunigaikščių homagialiniai dokumentai 24, kuriuose kunigaikščiai išvykstančiam 2 1 Halecki O. Przyczynki genealogiczne do dziejów układu krewskiego // Miesięcznik Heraldyczny. T. 14. 1935, s. 102 (aplicuerunt coronam Ungarie et receperuntin feudum a corona dicti 2 2 Tęgowski J. Dokumenty Koriatowiczów władców Podola XIV wieku. Tendencje kulturowe Podola za Koriatowiczów // Tekst źródła. Krytyka — Interpretacija / Pod red. B. Trelińskiej. Warszawa, 2005, s. 227-237. 2 3 Plg. gausią medžiagą: Vitoldiana. Codex privilegiorumVitoldi magni ducis Lithuaniae 1386- 1430 / Ed. J. Ochmański. Warszawa—Poznań, 1986 (toliau — Vitoldiana); Jablonskis K. Nauji Vytauto laikotarpio aktai // Praeitis. T. 2. 1933, p. 375—411; KurtykaJ. Repertorium podolskie. Dokumenty do 1430 r. // Rocznik Przemyski. T. 40. Przemyśl, 2004, s. 127-269. 2 4 Akta unji Polski z Litwą 1385-1791 / Wyd. S. Kutrzeba i W. Semkowicz. Kraków, 1932. R i m v y d a s P e t r a u s k a s „JEI BAJORAS IŠ PONO DVARĄ IŠSITARNAUTŲ." 93 valdovui feodalinės teisės dvasia prisiekdavo asmeninę ištikimybę

PDF 7

Iš visko sprendžiant, Vytautas savo ryšį su Jogaila suvokė būtent kaip feodalinį, nes po 1401 m. lietuvių kunigaikščių homagialinių priesaikų serijos Jogailai daugiau tokių dokumentų Lietuvoje neaptinkame, o tai rodo, kad nuo tol Jogaila Lietuvoje galėjo turėti tik vieną vasalą - Vytautą 26.

p. 16 (PDF 8)

Kai po Vytauto mirties Didžiuoju kunigaikščiu išrinktas Švitrigaila norėjo sureguliuoti santykius su Lenkija, jis tuoj po savo išrinkimo pasiūlė Jogailai susitikti, dalyvaujant abiejų pusių „didžiajai ar vyresniųjų tary-

PDF 10

1385-aisiais, T. Narbuto nuom one, buvo sudaryta „šventa dviejų didžiųjų tautų - lietuvių ir lenkų - sąjunga“22. Autorius priekaištauja Jogailai, kad pasidalijęs valdžia su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu padarė klaidą, ateityje „buvo priverstas pamatyti dviejų tautų vienybei kilusį pavojų, kam tik Vytauto mirtis tegalėjo sukliudyti“23.

PDF 219

Kariauna, sutelkta iš įvairių Lietuvos pusių, Kęstučio ir Liubarto vadovaujama, lydima Jogailos, Vytauto ir Jurgio Narim antaičio, atskirais daliniais perėjo sieną, ir, Liublino žemėje susijungę, užpuolę Sandomirą, plėšė net iki Sano ir Vyslos upių Tarnovo ir Sandomiro apylinkėse

PDF 233

Po didžiojo kunigaikščio Algirdo mirties į Vilnių iš visos valstybės sukviesti kunigaikščiai ir aukštieji didikai įprasta tvarka surengė tautos seimą, vadovaujamą Kęstučio ir Liubarto; mirusiojo valdovo valia Jogailą, tuo laiku sulaukusį dvidešimt šešerių metų, 1377-aisiais paskelbė didžiuoju kunigaikščiu ir karūnavo atiduodami Gedimino mitrą kaip vyriausiajam Algirdo sūnui, santuokoje su Julijona gimusiam1 2.

PDF 288

Šit todėl Jogaila nusprendė pats asmeniškai rengti žygį Bugo link. Netikėtai krito Drohičinas, tad tenykštis seniūnas Sašinas ar Sasinas, tuo metu išvažiavęs kaimynystėn, buvo atkirstas nuo savo pilies.

PDF 292-293

Jogaila, didžiajam magistrui leidęs suprasti, kad kaimyninių valstybių politika jo kabinetui nėra tamsos apgaubta, vis tiek nenorėjo vaidytis su kryžiuočiais; be abejo, tikėdamasis abipusio teisingumo, pats jo laikėsi kuo griežčiausiai, juk, nepaisant tūkstančio priekaištų tam 1 To atsakymo į raštą iš Marienburgo data: Vylne in Epyphania domini (Vilniuje, per Trijų Karalių šventę). Metai nenurodyti, tačiau neabejotinai priskirtini 1383-iesiems (nuorašas Slaptajame Karaliaučiaus archyve. - Stalčius 52. - Nr. 9; Napiersky. Index Corp. - Nr. 451). 2 Žr.: Voigt. - B. V. - S. 412-415. 294 valdovui, nepasižymėjo jokiu kitu gražiu bruožu kaip tik tiesumu ir atvirumu visuose savo darbuose

PDF 307

besiartindamas prie Vilkyškių kaimo, kai jau manė esąs saugus, buvo pavytas gausios lietuvių kariaunos, vadovaujamos Jogailos ir Skirgailos. Prasidėjo kautynės, vienos atkakliausių.

PDF 312-313

Tad Jogaila sum anė vienytis su Vytautu: to tikslo siekdamas pasiuntė pas jį patikimus asmenis iš aukštų pareigūnų, įteikė jam raštus, laiduodamas sugrįšiąs prie senos broliškos draugystės, jei tik panorėtų iš karto mirė. Ir stebėjosi didysis kunigaikštis Jogaila, kad per tą susitikimą taip netikėtai mirė šitiek žmonių, klausinėjo saviškių, kas čia per stebuklas. Ir tas Davaina, kuris buvo paėmęs tą Šventąjį Kryžių, atėjęs ima pasakoti apie stebuklą Habdanko herbo panelei, kurią buvo paėmęs nelaisvėn. O ji tarusi: „Aš sapnavau Viešpaties angelą, kuris sakė, jog Dievas už tai baudęs tuos pagonis, kad jie, turėdami Šventojo Kryžiaus medį, nepagarbiai su juo elgiasi“. Tasai Davainų giminės bajoras atpasakojo merginos žodžius didžiajam kunigaikščiui Jogailai. Ir didysis kunigaikštis Jogaila liepė tam ponui pristatyti tą Dievo Kryžiaus medį ir panelę, kurią jis laikė nelaisvėje. Kunigaikštis Jogaila pats paleido tą panelę gražiai apdovanojęs, ir liepėjai tą kryžių gražiai parvežti ir pastatyti toje pačioje vietoje, kur jis pirmiau buvęs. Ir panelė, matydama poną Davainą, kurio belaisvė buvo, esant tokį rimtą, savo namuose ją taip gražiai užlaikius ir jautriai elgusis, prisipažino jam esanti vienturtė savo tėvo dukra ir meldė jį vykti drauge su ja pas jos tėvą ir ten, pas tėvą, būti jos vyru. Ir ponas Davaina su panele nuvyko pas jos tėvą, gražiai parvežė tą Šventojo Kryžiaus medį ir pastatė Šventojo Kryžiaus bažnyčioje. O paskui tą panelę paėmė sau į žmonas, ir tuomet prie to Habdanko herbo jam buvo pridėtas kryžius. Ir todėl tą herbą imta vadinti Dubnia)*. Apie tai kalba Strijkovskis (p. 435, 436). Okolskis (p. 141) ir kiti vis dėlto to herbo kilmę aiškina šiek tiek panašiai. 1 Cromer. Index Archivi Cracoviensis. - Nr. 378, 379. 314 nutraukti santykius su bendru tėvynės priešu; garantavo saugumą, pažadėjo pamiršti nuoskaudas, pripažinti garbę, kilmei deramą ir nuosavybę Rusios valsčių, tėvui priklausiusių, kaip antai, Gardino, Volkovysko ir Brastos; taip pat Polesės su miestais: Drohičinu, Belsku, Melniku ir Kamenecu, Suražu, Mstibuvu, atiduoti netgi dalį Voluinės m ainais už Trakų ir Žemaitijos kunigaikštystes1

PDF 330

Jie rado Jogailą Volkovysko mieste, kur buvo sudaryta transakcija, kuria lenkų tautos vardu Jogaila pripažįstamas karaliumi ir busimuoju Jadvygos vyru.

PDF 337-338

Atvažiuota į Krokuvą nedelsiant, vasario 15 dieną***4, kaip įprasta iškilmingai, nuvyko tiesiai į Šv. Stanislovo katedrą, kur buvo atliktas Jogailos, Skirgailos, Švitrigailos, Vytauto, prisiėmusių vardus5: Vladislovo, Kazimiero, Boleslovo, Aleksandro, 1 Kotzebue. - B. II. - S. 253. Šis autorius pats savo tyrinėjimais yra tai pastebėjęs. 2 Rankraštinė Lietuvos (Bychovco) kronika (p. 55) bus mūsų vedlė, kaip seniausias šaltinis ir tiesiausiu keliu vedanti į tiesą. 3 Kotzebue. - 1. c. 4 Anksčiau nurodytas rankraštis „Memoria etc.“: ln Crastino S. Valentu. Martynis (Šv. kankinio Valentino išvakarėse)****. 5 Nežinome Skirgailos ir Švitrigailos rusiškų vardų, Jogaila turėjo Jokūbo (žr. šio tomo priešpaskutinį priedą). O dėl krikšto pasakytina, kad jis nebuvo toks kaip iš pagonybės pereinant, bet kaip iš Rytų apeigų tikėjimo, 339 šv. krikštas pagal lotynų apeigas

PDF 520

Kai po to pas jį buvo pakviestas maršalka, Jogaila pareiškė: Maršalka, ar nori išgirsti, kaip buvau patartas? Pastarasis atsakė: Karaliau, labai noriu. Karalius tarė: Maršalka, aš mielai norėjau raitas vykti pas didįjį magistrą, tačiau mano didikai nenori man to leisti.

PDF 114

1385 m. rugpjūčio 14 d. į Krėvos pilį atvyko lenkų delegacija. Lenkai, regis, jau turėjo parengtą sutarties dokumentą. Jogaila su šio dokumento turiniu sutiko, jis buvo priimtas ir į istoriją įėjo Krėvos sutarties vardu.

PDF 56

Jogaila tokiose situacijose sugebėdavo likti nuošalyje (su Kęstučiu susidorojo ne pats, o pavedė tai broliui Skirgailai).

PDF 56

Net Palangą su Birutės kalnu Vytautas vienu metu buvo linkęs atiduoti Vokiečių ordinui, ir jį nuo tokio žingsnio sustabdė Jogaila.

PDF 114

ies sąlygos buvo šios: Jogaila veda Lenkijos karalaitę Jadvygą, pažada įvesti Lietuvoje katalikų tikėjimą, atgauti prarastas Lenkijos žemes, paleisti lenkų belaisvius ir svarbiausia – „prišlieti“ Lietuvą prie Lenkijos. „Priš

PDF 44

Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais tapus Jogailaičiams, Vyčio skyde liko dvigubas Jogailos kryžius. Dvigubą kryžių savo simbolikai Jogaila pirmą kartą pritaikė tapęs Lenkijos karaliumi.

PDF 42

Taigi Jogaila, tapęs Lenkijos karaliumi, turėjo nuspręsti, kokį ženklą pasirinkti Lietuvos herbui, kad derėtų šalia Lenkijos herbo. Jogailai, matyt, pasirodė, kad prie erelio labiau tinka ne jo asmeninis ženklas, o iš Algirdaičių portretinių antspaudų perimtas raitelis.

PDF 266

1430 m. rudeni) Jogaila su ketvirtųjų žmona Soltja turėjo du sūnus: vyresnjjl Vladislovų — šešerių metų (gimė 1424.X.31) ir jaunesnįjį Kazimierų — trejų metų

PDF 331

Parašytas, veikiausiai, pačiam Vytautui diktuojant, kryžiuočių vadovybės reikalavimu. Skunde dėstomos priežastys, dėl kurių kilo Vytauto konfliktas su savo pusbroliu Jogaila. Ir siekiama įrodyti, kad Vytautas — doras krikščionis ir katalikas, kuriam priklausanti teisė į didžiojo kunigaikščio valdžių Lietuvoje.

PDF 173

Mūsų tėvas šito padaryti, atimti iš jo Vilnių, visiškai nenorėjo dėl savo brolio, kaip vyriausiojo, ir kunigaikštį Jogailą pasodino Vilniaus pilyje ir saugojo jį iš visų pusių, kol jis paaugo ir kol prie jo priprato žmonės.

PDF 173

Ir paskui mūsų tėvas patyrė iš kai kurių savo draugų, kad kunigaikštis Jogaila be mūsų tėvo žinios, nuslėpdamas nuo mūsų tėvo, sudarė taiką su Prūsų kraštu ir su Livonijos kraštu ir mūsų tėvą išdavė

PDF 175

Jau metai laiko nūnai, kai kunigaikštis [Jogailai Liublino pilyje užrašė kunigaikščiui Skirgailai raštais visą mano tėviškę mano akivaizdoje6. Man tai buvo labai skaudu.

PDF 263

Tarp Lucko suvažiavimo ir Vytauto mirties Jogaila susiliko su Vytautu du kartus.

PDF 100

Vėliau karalius Jogaila atsiuntė iš Lenkijos žymiausius ponus, kurie paėmę kunigaikštytę Sofiją parvežė pas jį į Krokuvą. O jis iškėlė šaunias vestuves, paėmė ją sau žmona ir vainikavo ją