Narbutas rašo, kad Jeronimas Prahiškis apie 1405 metus grįždamas į tėvynę parsinešė Viklifo raštus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 399
Tiesa, aukštasis dvasininkas gėdingai nužudė lordą, bet įpūtė po laiko pelenais rusenančią kitatikybės ugnį, iš kurios pamažu įsidegdamas gaisras vėliau pridarė daug bėdos Vakari} bažnyčiai. Štai iš šito židinio Jeronimas pasiėmė ugnies, kadangi, apie 1405 metus grįždamas tuo pačiu keliu į tėvynę, parsinešė nelaiminguosius Viklifo raštus. Tenai nors tarėsi su Husu, savo mokytoju ir bičiuliu, tokiu pat patrakėliu teologu, vis dėlto, šiek tiek vėliau vykdamas per Lenkiją į Vieną, visiškai neatsiskleidė su ta naujiena lenkų kunigams, bet, atrodo, jau buvo įtariamas.
Narbutas pasakoja, kad Jeronimas Prahiškis įtikino žmones apgavyste, sugriovė šventyklą, užpylė ugnį ir įvedė krikščioniškus papročius.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 455
Šitokiu atveju žyniai patardavo sudaryti testamentą ir paskirstyti savo žemiškąjį turtą. Jeronimas įtikino, kad tai apgavystė, sugriovė šventyklą, užpylė ugnį ir įvedė krikščioniškus papročius. Keliaudamas toliau, atrado saulės garbintojus; jie ypač garbino didžiulį geležinį kūjį.
Narbutas pasakoja, kad Jeronimas Prahiškis ilgai mokė žmones tikėjimo paslapčių ir liepė iškirsti šventąjį mišką.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 454
Čia Jeronimas ilgai mokė žmones, aiškino jiems šventąsias tikėjimo paslaptis, o mišką liepė iškirsti. Žmonėms atėjus su kirviais, neatsirado nė vieno, kuris būtų išdrįsęs prisiliesti geležimi prie šventojo medžio. Todėl Jeronimas, pagriebęs kirvį, pirmas nukirto vieną iš aukščiausių medžių.
Narbutas teigia, kad jeronimas pasijuokė iš jų nai vumo ir parodė, kad tai tuščios pasakos; įtikino, kad saulė, mėnuo ir žvaigždės yra Dievo kūriniai, kuriais aukščiausiasis Dievas papuošė dangų ir įsakė jiems amžinai šviesti žmonėms.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 454
Jeronimas pasijuokė iš jų naivumo ir parodė, kad tai tuščios pasakos; įtikino, kad saulė, mėnuo ir žvaigždės yra Dievo kūriniai, kuriais aukščiausiasis Dievas papuošė dangų ir įsakė jiems amžinai šviesti žmonėms. Paskui aptiko šventąjį mišką; kuris jo medis buvo didesnis, tas buvo laikomas labiau garbintinas. Čia Jeronimas ilgai mokė žmones, aiškino jiems šventąsias tikėjimo paslaptis, o mišką liepė iškirsti. Žmonėms atėjus su kirviais, neatsirado nė vieno, kuris būtų išdrįsęs prisiliesti geležimi prie šventojo medžio.
Karalius iš Krokuvos pasiuntė vienuolį kamaldulį Jeronimą Prahiškį pas Vytautą; atvykęs į Gardiną ir gavęs saugumo garantiją, jis buvo išsiųstas į pagonybę išpažįstančius valsčius.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 349
Pirmasis atvertėjas buvo vienuolis kamaldulis Jeronimas Prahiškis. Šį** karalius pasiuntė iš Krokuvos ir pavedė kunigaikščiui Vytautui; atvykęs į Gardiną, gavęs deramą saugumo garantiją, buvo pasiųstas į valsčius, išpažįstančius pagonybę* 1 2.
Teodoras Narbutas aprašo, kad Jeronimas Prahiškis peržegnojo parkritusį žmogų ir liepė jam stotis, o įvykis buvo palaikytas stebuklingu.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 353
Jeronimui, kad dievams pašvęstų medžių nevalia naikinti nebaudžiamiems; pastarasis aiškino juos klystant, sakydamas, kad tai esančios velnio žabangos; peržegnojo, liepė parkritusiam žmogui stotis ir įtikino nė kiek aną nesusižeidus, netgi visai neįsikirtus. Tas įvykis buvo palaikytas stebuklingu, juolab karščiau imtasi naikinti religinius paminklus.
Jeronimas Prahiškis 1416 m. birželio 21 d. buvo sudegintas gyvas Konstancoje.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 398
Jeronimą sudegino gyvą Konstancoje 1416 metais birželio 21 dieną2.
Narbutas pasakoja, kad Jeronimas sugriovė šventyklą, užpylė šventąją ugnį ir įvedė krikščioniškus papročius.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 453
Jeronimas įtikino, kad tai apgavystė, sugriovė šventyklą, užpylė ugnį ir įvedė krikščioniškus papročius.
Narbutas cituoja žinią, kad Jogailos į Lietuvą siųstas Jeronimas Prahiškis rašė apie pirmųjų sutiktų lietuvių žalčių garbinimą.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.
Jeronimą Konstancoje 1416 m. birželio 21 d. sudegino gyvą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 398
Jeronimą sudegino gyvą Konstancoje 1416 metais birželio 21 dieną2.