Rusijos imperatorė Jekaterina II nerimavo, kad Prancūzijos jakobinizmo šmėkla jau pasiekė Rusijos sienas. Rusijos imperatorė Jekaterina II rėmė Augusto Poniatovskio globėjus Čartoriskius, tikėdamasi per juos plėsti savo įtaką. Jekaterinos II laikais į vietinio valdymo sistemą buvo įtrauktos atskirų luomų savivaldos institucijos.
Augusto Poniatovskio globėjus Čartoriskius, savo ruožtu, rėmė Rusijos im- peratorė Jekaterina 11. Ji tikėjosi per juos plėsti savo įtaką. Tačiau Čartoriskiai ėmė- si veiksmų norėdami reformuoti valstybę, vienas iš jų tikslų buvo valstybės raidą paraližuojančios liberum veto teisės pa- naikinimas.
Todėl Jekaterina 11 parėmė jų priešininkus Vilniaus-Radomo bajorų konfederaciją (1767-1768 m.). Jai vado- vauti buvo pakviestas iš šalies 1764 m. išvarytas buvęs respublikonas Karolis Sta- nislovas Radvila (Ponas Mielasis). Šie kon- federatai surengė seimą Varšuvoje, kuriame sustabdė Čartoriskių reformas ir atkūrė senąją tvarką, kurios globėja oficialiai tapo Jakaterina rr.
LLV sąjungininkę Prūsiją išgąsdino gali-\nmas valstybės sustiprėjimas dėl reformų, o Rusijos imperatorė Jekateri-\nna II nerimavo, kad Prancūzijos jakobinizmo šmėkla jau pasiekė Rusijos \nsienas. \n1793 m.
L I E T U V O S I S T O R I J A\n100\nNuo Jekaterinos II laikų į vietinio valdymo grandį inkorporuotos ir \nsavivaldos atskirų luomų lygmens institucijos – bajorų dvarininkų susirin-\nkimai gubernijose ir apskrityse, atskirų miestų miestiečių luomų, arba su-\nbluomų, savivalda. Tai nesavarankiškos vietinės valdžios šakos, prižiūrimos \nvietos administracijos, atlikusios iš esmės pagalbines funkcijas.
L I E T U V O S I S T O R I J A\n100\nNuo Jekaterinos II laikų į vietinio valdymo grandį inkorporuotos ir \nsavivaldos atskirų luomų lygmens institucijos – bajorų dvarininkų susirin-\nkimai gubernijose ir apskrityse, atskirų miestų miestiečių luomų, arba su-\nbluomų, savivalda. Tai nesavarankiškos vietinės valdžios šakos, prižiūrimos \nvietos administracijos, atlikusios iš esmės pagalbines funkcijas.