Narbuto pasakojime Jarmerikas, pakviestas padėti danų karaliui Helgei, įsiveržė į slavų kraštą ir sumušė venedų karalių Skalką.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 245
Tuomet ir danų karalius Helgė kariavo su slavais, kurie buvo užėmę nemažai salų. Pakviestas į pagalbą Jarmerikas mielai atskubėjo gal trokšdamas atkeršyti už savo nelaisvę ar norėdamas turėti naudos. Jis įsiveržė į slavų kraštą; venedų karalius Skalka buvo sumuštas ir krito mūšio lauke, o jo kraštas pateko į priešų rankas.
Narbuto pasakojime Jarmerikas pavergė slavų kraštą, įsiveržė į Prūsiją, užgrobė Sembą ir Kuršą žiauriai engdamas žmones.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 245
Tačiau Jarmeriko įniršiui to nepakako. Jis įsakė pririšti 40 slavų belaisvių prie laukinių vilkų ir išvyti juos į mišką baisiai mirčiai. Pavergęs slavų kraštą ir pamanęs, jog įtvirtino jame savo valdžią, jis patraukė toliau, įsiveržė į Prūsiją, užgrobė Sembą, paskui Kuršą ir toliau į rytus plytinčius kraštus, žiauriai liedamas žmonių kraują ir be galo juos engdamas.
Tačiau Jarmeriko įniršiui to nepakako.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 245
Jis įsiveržė į slavų kraštą; venedų karalius Skalka buvo sumuštas ir krito mūšio lauke, o jo kraštas pateko į priešų rankas. Tačiau Jarmeriko įniršiui to nepakako. Jis įsakė pririšti 40 slavų belaisvių prie laukinių vilkų ir išvyti juos į mišką baisiai mirčiai.
Jarmerikas nugalėjo švedų karalių Otarą arba Gotarą ir paėmė jo sostą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 244-245
Čia dera prisiminti ir įžymaus Siaurės kraštų kariūno, Olandijos karaliaus Jarmeriko žygius. Jis jau seniau, dar jo tėvui karaliui Sivarui gyvenant, kai kariavo Pamaryje 1 Wizin, Vizinas lietuvių kalba, Lydos apskrityje vartojamu dialektu, reiškia šliužą, bjaurų, šliaužiojantį padarą. 2 Tadas Cackis (Martyno Galo ir Vincento Kadlubeko lenkų istorijos nagrinėjimuose. Prierašas Nr. 21); Lindė (Historisch-kritisch. Beitrag zur Slaw. Literat. S. 359) daro pastabą, kad lietuviai irgi turėjo padavimų apie tą patį riterio nugalėtą slibiną. Sis autorius turėjo dvi paprastų gyventojų dainas, vieną lietuvių, kitą žemaičių dialektu, atrastas Neliubovičiaus; iš jų jis įsitikino, jog lietuvių padavimai susiję su skandinaviškais. 3 Sax. Gramm, I. s. c. Man pačiam pasisekė aptikti lietuvių pasakojimą apie vieną žmogžudį ir burtininką Antavilio vardu; jį nukovė kažkoks didvyris įvyniota į burę ietimi. 4 Ibidem. 234 su slavais, buvo paimtas nelaisvėn, iš kur pabėgęs užpuolė švedų karalių Otarą ar Gotarą, kurį nugalėjo ir paėmė jo sostą