Lietuvos istorijos žinių lobynas
asmuo
11 teiginiai12 įrašai2 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 11 teiginiai ir visi 12 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–12 iš 12 rodomų įrašų
1393 m. Jogaila ir Jadvyga nuvyko į Vilnių spręsti Vytauto ir Skirgailos smarkaus ginčo.
PDF 316
« Didžiojo ku\nnigaikščio » titulo Vytautas tada dar negavo^26 , ir formaliai tebuvo\nJogailos vietininkas, nors jau pačioje pradžioje elgėsi kaip didysis\nkunigaikštis. 1393 m. tarp jo ir Skirgailos vėl kilo smarkus ginčas,\nkuriam išspręsti Jogaila ir Jadvyga nuvyko į Vilnių.
1388–1389 m. Algirdaitis dviem raštais prisiekė ištikimybę Jogailai, Jadvygai ir Karūnai.
PDF 310
Dviem raštais (1388-\n1389) jis prisiekė ištikimybę Jogailai, Jadvygai ir Karūnai. Nors\nD.
Liudviko Anjou duktė Jadvyga 1384 m. spalio 15 d. Krokuvoje buvo vainikuota Lenkijos „karaliumi“.
PDF 288
Priimdamas lenkų sąlygas, Jogaila turėjo lotyniškai pasikrikštyti\nir vesti Liudviko Anjou dukterį Jadvygą, kuri jau 1384.X.15 d.\nKrokuvoje buvo vainikuota Lenkijos « karaliumi ».
Popiežius Grigalius X 1272 m. kanonizavo šventą Jadvygą, Lenkijos kunigaikštienę.
PDF 236
Apie Grigalių X, popiežių, ir šventos Jadvygos, Lenkijos kunigaikštienės, kanoniza\n vimą\n\n 1272 viešpaties metais popiežiumi buvo Grigalius X. Jis kanonizavo šventą Jadvygą,\nLenkijos kunigaikštienę (Mart. p. 413, 414; Ptol. 23, 1).
Kunigaikščiai pasirinko karalienę Jadvygą tarpininke sprendžiant Skirgailos ir Vytauto ginčą.
PDF 328
Siekdamas santarvės, pats nesiėmė tarpininkauti, nenorėdamas sukelti abipu sės brolių neapykantos. Tarpininke patys kunigaikščiai pasirinko karalienę Jadvygą. K a ra lien ei tarpinin- Jos rūpesčiu, po ilgų žodinių kau ja n t, S k irgaila ir ginčų galop buvo susitarta V y ta u ta s su sita ik o šitokiomis sąlygomis.
Narbutas vaizduoja, kad Lenkijos karalienės Jadvygos santuoka su Vladislovu per vieną dieną pasiekė Lietuvos krikščioninimo lūžį.
PDF 395
Pasakiau „stebuklingu būdu“, kadangi apaš\ntališkosios sostinės didžiausios pastangos, tiekos šventųjų kan\nkinių triūsas ir kraujas, beveik du šimtus metų trukę vokiečių\nriterių karai negalėjo pasiekti to, ką pasiekė silpno žmogaus\npatrauklumas. Lenkijos karalienės Jadvygos ranka, paduota\nVladislovui, sugebėjo tai įgyvendinti per vieną dieną. Auto\nrius sumini karaliaus Vladislovo Jogailos pagyrimus, išvardija\njo brolius, kalba apie triumfuojančią Lietuvoje Kristaus baž\nnyčią, giria apaštališkuosius karalius ir jo brolių darbus, prie\ndidžiausių privalumų priskiria jų nuolankumą bažnyčiai, kuri\njų rūpesčiu į savo prieglobstį gavo 5 635 500 atverstų stabmel\ndžių.
ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKA Liublino unija 1386 m. Jogailos ir Jadvygos vedybomis prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas.
PDF 64
Šio karo pasekmė – tiesioginis Rusijos kišimasis į Lenkijos ir Lietuvos vidaus rei- kalus, galų gale privedęs prie Lenkijos ir Lietuvos Valstybės padalijimų ir panaikinimo. ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKA Liublino unija 1386 m. Jogailos ir Jadvygos vedybomis prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas.
Si epocha baigėsi 1386 metais, tai yra visiškai įvedus krikščionybę Lietuvoje, kai Jogaila vedė Lenkijos kara lienę Jadvygą, pats priėmė krikščionių tikėjimą ir vertė tą pat daryti visą tautą.
PDF 457
Pirmoje šio laikotarpio dalyje Lietuva turėjo labai didelių problemų, susijusių su kryžiuočių puldinėjimais, tuo tarpu ant roje (ypač nuo Gedimino valdymo) Lietuvos galia ir jėga nepa prastai išaugo. Si epocha baigėsi 1386 metais, tai yra visiškai įvedus krikščionybę Lietuvoje, kai Jogaila vedė Lenkijos kara lienę Jadvygą, pats priėmė krikščionių tikėjimą ir vertė tą pat daryti visą tautą. IV 1386-1447 metai, tai yra iki to laikotarpio, kai Lietuva nustojo turėjusi dalinius kunigaikščius.
Teodoras Narbutas rašo, kad karalius Vladislovas su žmona Jadvyga nusprendė karštai siekti šventojo tikėjimo įtvirtinimo Lietuvoje.
PDF 350
Karalius Vladis lovas su žmona Jadvyga nusprendė karštai imtis darbo įtvirtin dami Lietuvoje šventąjį tikėjimą;
Teodoras Narbutas rašo, kad karalienė Jadvyga susirašinėjo su didžiuoju magistru dėl Dobrynės ir prekybos ryšių su Rusia bei Prūsijos Pavyslės miestais.
PDF 494
Karalienė Jadvyga visą laiką susirašinėjo su didžiuoju magistru, įkalbinėda ma tiek dėl Dobrynės, tiek dėl prekybos ryšių, ypač dėl tranziti nės prekybos su Rusia, Prūsijos Pavyslės miestais. Ta išmintinga ponia, dėl nuoširdaus dievotumo gerbdama ordiną, stengėsi dėl jo gerovės kiek tik galėjo, labai nepažeisdama savo Karūnos inte resų.
Teodoras Narbutas, remdamasis Dlugošu, nurodo, kad karalienė Jadvyga po regėjimo iš anksto įspėjo apie gresiančią nelaimę.
PDF 498-499
Karalienė Jadvyga, tarsi nujausdama liūdnus padarinius, smarkiai atkalbinėjo3 ir tikriau siai nebūtų įstengęs atsilaikyti jos spiriamas, jeigu nebūtų turė 1 Livonijos kronikininkai; Voigt. - B. VI. - S. 166,167. 2 Kojalowicz. - Pars II. — P. 60 (apie 1398 metus). 3 Dlugošas rašo, kad karalienę aplankė kažkoks regėjimas (gal sapne, gal tiesiog dienos metu) ir ji iš anksto įspėjo nelaimę*. 500 jęs kuo pasigirti atremdamas
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Nors sumišęs su stabmeldyste, klai dingas ir absurdiškas, vis dėlto tai yra tikėjimas mūsų viešpa čiu Jėzumi Kristumi, jo mirtimi ir prisikėlimu. Autorius dėsto ir daugiau panašių esminių pamokymų, svarbių tam amžiui. Rankraštis baigiasi pagyrimu lietuvių tautai, pripažįstamas di delis lietuvių svetingumas, darbštumas, namų gyvenimo do rybės. Iš šito rankraščio pasisemiame žinių apie pirminį krikščio nybės paplitimą Lietuvoje; XI amžiuje krikščionybė tikriau siai buvo paplitusi tik labai menkai, nes lietuvių vyriausiųjų žynių valdžia gyvavo nepajudinama iki XIII amžiaus vidurio; tuomet prūsai suklupo prieš kryžiuočius, panašiai Livonija su Kuršu, pačioje Lietuvoje tų pačių riterių puolimai darėsi bai sesni, lietuviai kunigaikščiai savo žvilgsnius ėmė labiau kreipti į rusų kraštus, o jų savitarpio kovos sudrebino vidinę valstybės sandarą; pagaliau užkariavus Minską, Naugarduką, Pinską ir dalį Voluinės, susidarė glaudesni ryšiai su Rusia; kitame pa kraštyje glaudžiau su Lietuva susijo Polockas ir Padauguvio Rusia.