1393 m. Jogaila ir Jadvyga nuvyko į Vilnių spręsti Vytauto ir Skirgailos smarkaus ginčo.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 316
« Didžiojo kunigaikščio » titulo Vytautas tada dar negavo^26 , ir formaliai tebuvo Jogailos vietininkas, nors jau pačioje pradžioje elgėsi kaip didysis kunigaikštis. 1393 m. tarp jo ir Skirgailos vėl kilo smarkus ginčas, kuriam išspręsti Jogaila ir Jadvyga nuvyko į Vilnių.
1388–1389 m. Algirdaitis dviem raštais prisiekė ištikimybę Jogailai, Jadvygai ir Karūnai.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 310
Dviem raštais (1388- 1389) jis prisiekė ištikimybę Jogailai, Jadvygai ir Karūnai. Nors D.
Liudviko Anjou duktė Jadvyga 1384 m. spalio 15 d. Krokuvoje buvo vainikuota Lenkijos „karaliumi“.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 288
Priimdamas lenkų sąlygas, Jogaila turėjo lotyniškai pasikrikštyti ir vesti Liudviko Anjou dukterį Jadvygą, kuri jau 1384.X.15 d. Krokuvoje buvo vainikuota Lenkijos « karaliumi ».
Popiežius Grigalius X 1272 m. kanonizavo šventą Jadvygą, Lenkijos kunigaikštienę.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 236
Apie Grigalių X, popiežių, ir šventos Jadvygos, Lenkijos kunigaikštienės, kanonizavimą 1272 viešpaties metais popiežiumi buvo Grigalius X. Jis kanonizavo šventą Jadvygą, Lenkijos kunigaikštienę (Mart. p. 413, 414; Ptol. 23, 1).
Kunigaikščiai pasirinko karalienę Jadvygą tarpininke sprendžiant Skirgailos ir Vytauto ginčą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 328
Siekdamas santarvės, pats nesiėmė tarpininkauti, nenorėdamas sukelti abipusės brolių neapykantos. Tarpininke patys kunigaikščiai pasirinko karalienę Jadvygą. K a ra lien ei tarpininJos rūpesčiu, po ilgų žodinių kau ja n t, S k irgaila ir ginčų galop buvo susitarta V y ta u ta s su sita ik o šitokiomis sąlygomis.
Narbutas vaizduoja, kad Lenkijos karalienės Jadvygos santuoka su Vladislovu per vieną dieną pasiekė Lietuvos krikščioninimo lūžį.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 395
Pasakiau „stebuklingu būdu“, kadangi apaštališkosios sostinės didžiausios pastangos, tiekos šventųjų kankinių triūsas ir kraujas, beveik du šimtus metų trukę vokiečių riterių karai negalėjo pasiekti to, ką pasiekė silpno žmogaus patrauklumas. Lenkijos karalienės Jadvygos ranka, paduota Vladislovui, sugebėjo tai įgyvendinti per vieną dieną. Autorius sumini karaliaus Vladislovo Jogailos pagyrimus, išvardija jo brolius, kalba apie triumfuojančią Lietuvoje Kristaus bažnyčią, giria apaštališkuosius karalius ir jo brolių darbus, prie didžiausių privalumų priskiria jų nuolankumą bažnyčiai, kuri jų rūpesčiu į savo prieglobstį gavo 5 635 500 atverstų stabmeldžių.
ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKA Liublino unija 1386 m. Jogailos ir Jadvygos vedybomis prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 64
Šio karo pasekmė – tiesioginis Rusijos kišimasis į Lenkijos ir Lietuvos vidaus reikalus, galų gale privedęs prie Lenkijos ir Lietuvos Valstybės padalijimų ir panaikinimo. ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKA Liublino unija 1386 m. Jogailos ir Jadvygos vedybomis prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas.
Si epocha baigėsi 1386 metais, tai yra visiškai įvedus krikščionybę Lietuvoje, kai Jogaila vedė Lenkijos kara lienę Jadvygą, pats priėmė krikščionių tikėjimą ir vertė tą pat daryti visą tautą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 457
Pirmoje šio laikotarpio dalyje Lietuva turėjo labai didelių problemų, susijusių su kryžiuočių puldinėjimais, tuo tarpu antroje (ypač nuo Gedimino valdymo) Lietuvos galia ir jėga nepaprastai išaugo. Si epocha baigėsi 1386 metais, tai yra visiškai įvedus krikščionybę Lietuvoje, kai Jogaila vedė Lenkijos karalienę Jadvygą, pats priėmė krikščionių tikėjimą ir vertė tą pat daryti visą tautą. IV 1386-1447 metai, tai yra iki to laikotarpio, kai Lietuva nustojo turėjusi dalinius kunigaikščius.
Teodoras Narbutas rašo, kad karalius Vladislovas su žmona Jadvyga nusprendė karštai siekti šventojo tikėjimo įtvirtinimo Lietuvoje.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 350
Karalius Vladislovas su žmona Jadvyga nusprendė karštai imtis darbo įtvirtindami Lietuvoje šventąjį tikėjimą;
Teodoras Narbutas rašo, kad karalienė Jadvyga susirašinėjo su didžiuoju magistru dėl Dobrynės ir prekybos ryšių su Rusia bei Prūsijos Pavyslės miestais.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 494
Karalienė Jadvyga visą laiką susirašinėjo su didžiuoju magistru, įkalbinėdama tiek dėl Dobrynės, tiek dėl prekybos ryšių, ypač dėl tranzitinės prekybos su Rusia, Prūsijos Pavyslės miestais. Ta išmintinga ponia, dėl nuoširdaus dievotumo gerbdama ordiną, stengėsi dėl jo gerovės kiek tik galėjo, labai nepažeisdama savo Karūnos interesų.
Teodoras Narbutas, remdamasis Dlugošu, nurodo, kad karalienė Jadvyga po regėjimo iš anksto įspėjo apie gresiančią nelaimę.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 498-499
Karalienė Jadvyga, tarsi nujausdama liūdnus padarinius, smarkiai atkalbinėjo3 ir tikriausiai nebūtų įstengęs atsilaikyti jos spiriamas, jeigu nebūtų turė 1 Livonijos kronikininkai; Voigt. - B. VI. - S. 166,167. 2 Kojalowicz. - Pars II. — P. 60 (apie 1398 metus). 3 Dlugošas rašo, kad karalienę aplankė kažkoks regėjimas (gal sapne, gal tiesiog dienos metu) ir ji iš anksto įspėjo nelaimę*. 500 jęs kuo pasigirti atremdamas