Lietuvos istorijos žinių lobynas
asmuo
19 teiginiai14 įrašai2 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 19 teiginiai ir visi 14 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–19 iš 19 rodomų įrašų
Jadvyga laišku priminė Vytautui, kad Jogailos valdytos Lietuvos ir Rusijos žemės buvo jai užrašytos kraičiu.
PDF 179
Tada Jadvyga „mylimam\nbroliui“ (taip ji rašė) Vytautui laišku priminė, kad tos Lietuvos ir\nRusijos žemės, kurias valdė Jogaila prieš ją vesdamas, užrašy\ntos jai kraičiu1 2), ir todėl už jas reikalauja iš jo mokėti jai metinį\nčinšą^3 ).
Lenkų karalaitė Jadvyga buvo pažadėta Vilhelmui Habsburgui, bet ją vedė Jogaila.
PDF 119
Tuo reikalu pas popiežių buvo\nsiunčiamas kanauninkas Mykolas Trombas (Trąb), bet Vokieti\njoje Habsburgai jį sulaikė, keršydami Jogailai, kad buvo vedęs\nVilhelmui Habsburgui pažadėtą lenkų karalaitę Jadvygą. Tad\nkiek vėliau pas popiežių Urboną VI buvo pasiųsti kiti pasiunti\nniai su Poznaniaus vyskupu Dobrogosta, vieną kartą jau tar\npininkavusiu tarp popiežiaus Inocento VI ir didžiojo Lietuvos\nkunigaikščio Algirdo.
Žinia apie sėkmingas Jogailos derybas dėl Jadvygos rankos paskatino didįjį magistrą 1385 m. rugpjūtį pulti Lietuvą.
PDF 56-57
40 ## Puslapis 57 I KNYGA vokiečių nagų į Lietuvą, suduodamas jiems didelį smūgį41. Kai tik Prūsiją pasiekė žinia, kad Jogailos derybos su Lenki jos didikais ir Vengrijos karaliene Elžbieta dėl Jadvygos ran kos sėkmingos, didysis magistras Konradas Ciolneris Ro- tenšteinas tuojau pat, surinkęs didžiules pajėgas, 1385 metų rugpjūtį ties Kaunu persikėlė per Nemuną ir ėmė siautėti visame krašte. Vilnius, tiesa, turėdamas tvirtovėse labai stip rias įgulas, išvengė puolimo, bet aplinkinės žemės iki Medi ninkų, netgi iki pat Ašmenos, buvo didžiojo magistro nunio kotos.
Jadvyga 1384 m. spalio 13 d. iškilmingai įvažiavo į Krokuvą, o po dviejų dienų buvo karūnuota Lenkijos karaliumi.
PDF 164
Ka\nralienė Elžbieta bijodama nustoti Lenkijos, pasiuntė savo ketu\nriolikos metų dukterį Jadvygą, kuri 1384 m. spalių 13 d. iškilmin\ngai įvažiavo į Krokuvą ir po dviejų dienų buvo karūnuota „Lenki\njos karalium“.
Jadvyga 1384 m. spalio 13 d. iškilmingai įvažiavo į Krokuvą ir po dviejų dienų buvo karūnuota Lenkijos karaliumi.
PDF 164
Ka\nralienė Elžbieta bijodama nustoti Lenkijos, pasiuntė savo ketu\nriolikos metų dukterį Jadvygą, kuri 1384 m. spalių 13 d. iškilmin\ngai įvažiavo į Krokuvą ir po dviejų dienų buvo karūnuota „Lenki\njos karalium“.
Jadvyga Jogailienė 1387 metų sausį atvyko į Vilnių kartu su Vladislovu Jogaila ir kitais krikščionybės skleidėjais.
PDF 122-123
vfa1 ft I' W Ji,\\V,|<jr iv try.,\n106\n\n## Puslapis 123\n\nIl KNYGA\nGalop išsižadėjęs jau apnykusių pagonybės prietarų, kaip \nnaujas Kristaus tikėjimo išpažinėjas ir uolus savo tautos \napaštalas, 1387 metų sausį lietuvių žemėje Gedimino sostinė\nje atsirado Vladislovas Jogaila. Kartu su juo atvyko žavesiu ir \ntauriais jausmais švytinti Jadvyga, irgi trokštanti skleisti krikš\nčionybę, Jogailos giminės vasaliniai kunigaikščiai, Gniezno \narkivyskupas ir Krokuvos vyskupas, Mazovijos kunigaikš\nčiai, daugybė lenkų didikų ir kunigaikščių, pagaliau pa\nkrikštytieji Krokuvoje.
Karalienė Jadvyga Vilniaus Šv. Stanislovo katedrą apdovanojo brangiais rykais ir kita manta iš savo lobyno.
PDF 127
Stanislovo katedra8. Iškilmingai, dalyvaujant lietuvių ir lenkų kunigaikščiams bei didikams, ją pašventino Gniezno arkivyskupas Bodzanta, o karalienė Jadvyga iš savo pačios lobyno skrynių apdovanojo brangiais rykais ir visokia manta. Lenkų didžponiams patarus, pir muoju Vilniaus diecezijos vyskupu Vladislovas Jogaila iš rinko Andrių iš Vasilevo Važilą, dar vadinamą Vasilionu, iš Jastžembcų giminės, lenką, Mažesniųjų brolių ordino vie nuolį, Cereto vyskupą, kadaise Vengrijos karalienės Elžbie tos nuodėmklausį, pavyzdingą vyrą ir garsų pamokslinin ką9.
Žinia apie sėkmingas Jogailos derybas dėl Jadvygos rankos paskatino Konradą Ciolnerį Rotenšteiną 1385 metais pulti Lietuvą.
PDF 56-57
40 ## Puslapis 57 I KNYGA vokiečių nagų į Lietuvą, suduodamas jiems didelį smūgį41. Kai tik Prūsiją pasiekė žinia, kad Jogailos derybos su Lenki jos didikais ir Vengrijos karaliene Elžbieta dėl Jadvygos ran kos sėkmingos, didysis magistras Konradas Ciolneris Ro- tenšteinas tuojau pat, surinkęs didžiules pajėgas, 1385 metų rugpjūtį ties Kaunu persikėlė per Nemuną ir ėmė siautėti visame krašte. Vilnius, tiesa, turėdamas tvirtovėse labai stip rias įgulas, išvengė puolimo, bet aplinkinės žemės iki Medi ninkų, netgi iki pat Ašmenos, buvo didžiojo magistro nunio kotos.
Karalius Liudvikas savo karalystes paskyrė dukterims Jadvygai ir Marijai.
PDF 163
Bet jam pavyko dvi savo karalystes — Vengrų ir Len\nkijos — paskirti savo dviem dukterim: Jadvygai ir Marijai. Abi\njos, tėvui mirštant, jau buvo sužieduotos: pirmoji (11 metų) su\nAustrijos hercogu Vilhelmu ir antroji (12 metų) su Brandenbur\ngo markagrafu, vėliau tapusiu ciesorium Zigmantu.
Jadvyga laišku priminė Vytautui, kad Jogailos prieš vedybas valdytos Lietuvos ir Rusijos žemės jai užrašytos kraičiu.
PDF 179
Tada Jadvyga „mylimam\nbroliui“ (taip ji rašė) Vytautui laišku priminė, kad tos Lietuvos ir\nRusijos žemės, kurias valdė Jogaila prieš ją vesdamas, užrašy\ntos jai kraičiu1 2), ir todėl už jas reikalauja iš jo mokėti jai metinį\nčinšą^3 ).\nKiek toks reikalavimas buvo teisingas, sunku pasakyti, bet\ntokių mokesčių mokėjimas būtų buvęs lenkams įrodymu, kad\ntos žemės priklauso Lenkijai.
Netikėta Jadvygos Jogailienės mirtis, įvykusi pora savaičių prieš Vorsklos mūšį, pagreitino naują susiartinimą po 1398 m. susitarimo.
PDF 184
Pastarąjį susiartinimą pagreitino labai netikėta\nJadvygos mirtis, ištikusi pora savaičių prieš Vorsklos mūšį.\nTada Jogailos padėtis, kuri rėmėsi Lenkijoj tiktai žmona, su\nsvyravo.
Krėvos sutarties sąlygomis Jogaila turėjo vesti Lenkijos karalaitę Jadvygą.
PDF 41
1385 m. rugpjūčio 14 d. į Krėvos pilį atvyko lenkų delegacija. Lenkai, regis, jau turėjo parengtą sutarties dokumentą. Jogaila su šio dokumento turiniu sutiko, jis buvo priimtas ir į istoriją įėjo Krėvos sutarties vardu. Su- tarties sąlygos: Jogaila ima žmona Lenkijos karalaitę Jadvygą, pažada įvesti Lietuvoje katalikų tikėjimą, atgauti prarastas Lenkijos žemes, paleisti lenkų belaisvius ir „prišlieti“ Lietuvą prie Lenkijos. „Prišlieti“ būtina rašyti su ka- butėmis: mat iki šiol ginčijamasi, kaip išversti lotynišką žodį applicare.
Jadvyga reikalavo, kad Vytautas mokėtų jai metinį činšą už Lietuvos ir Rusijos žemes, užrašytas jai kraičiu.
PDF 179
Tada Jadvyga „mylimam\nbroliui“ (taip ji rašė) Vytautui laišku priminė, kad tos Lietuvos ir\nRusijos žemės, kurias valdė Jogaila prieš ją vesdamas, užrašy\ntos jai kraičiu1 2), ir todėl už jas reikalauja iš jo mokėti jai metinį\nčinšą^3 ).\nKiek toks reikalavimas buvo teisingas, sunku pasakyti, bet\ntokių mokesčių mokėjimas būtų buvęs lenkams įrodymu, kad\ntos žemės priklauso Lenkijai.
Jadvyga buvo viena iš dviejų dukterų, kurioms tėvas paskyrė Vengrijos ir Lenkijos karalystes.
PDF 163
Bet jam pavyko dvi savo karalystes — Vengrų ir Len\nkijos — paskirti savo dviem dukterim: Jadvygai ir Marijai. Abi\njos, tėvui mirštant, jau buvo sužieduotos: pirmoji (11 metų) su\nAustrijos hercogu Vilhelmu ir antroji (12 metų) su Brandenbur\ngo markagrafu, vėliau tapusiu ciesorium Zigmantu.
Jadvyga Jogailienė buvo Vengrų karalienės Elžbietos duktė.
PDF 119
Andrius Vosylius Jas\ntrzębiecas, kuris nuo pirmos Lietuvos krikšto dienos vadova\nvo apaštalavimo darbui, nes mokėjo lietuviškai ir lietuviams\nnebuvo svetimas žmogus. Jis, būdamas dar pranciškonų ku\nnigas, kartu su savo broliu prie Algirdo kurį laiką gyveno Vil\nniuje, paskui ėjo kapeliono ir sekretoriaus pareigas Vengrų ka\nralienės Elžbietos, Jadvygos motinos. 1377 m.
1386 m. vasario 18 d. Jogaila susituokė su Jadvyga, o kovo 4 d. buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi.
PDF 122
Po krikšto įvyko jo jung-\ntuvės su Jadvyga ir karūnacija Lenkijos karalium (krikštas buvo\n1386 m. vasario 15, jungtuvės — 18 d., o karūnacija — kovo 4 d.).
Karalienė Jadvyga iš savo lobyno apdovanojo pašventintą Vilniaus bažnyčią brangiais rykais ir kita manta.
PDF 127
Stanislovo katedra8. Iškilmingai, dalyvaujant lietuvių ir lenkų kunigaikščiams bei didikams, ją pašventino Gniezno arkivyskupas Bodzanta, o karalienė Jadvyga iš savo pačios lobyno skrynių apdovanojo brangiais rykais ir visokia manta. Lenkų didžponiams patarus, pir muoju Vilniaus diecezijos vyskupu Vladislovas Jogaila iš rinko Andrių iš Vasilevo Važilą, dar vadinamą Vasilionu, iš Jastžembcų giminės, lenką, Mažesniųjų brolių ordino vie nuolį, Cereto vyskupą, kadaise Vengrijos karalienės Elžbie tos nuodėmklausį, pavyzdingą vyrą ir garsų pamokslinin ką9.
Dlugošas rašė, kad Jadvyga Jogailienė buvo atvykusi į Lietuvą, bet šaltinyje nurodoma, jog tai nėra tikra.
PDF 117
Kartu su jais atvyko keli Jogailos broliai, Cereteno^1 ) vyskupas Andrius Vosylius, didelis skaičius dvasininkų ir daug lietuvių bei lenkų didikų. Lenkų kronikininkas Dlugošas rašo, kad buvo atvykusi ir Lenki jos karalienė Jadvyga, Jogailos žmona, bet tai nėra tikra, nes tuo pat laiku ji buvo Juodoje Rusijoje. Dvasininkų tarpe buvo pra lotų, teologijos daktarų, vienuolių.
ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKA Liublino unija 1386 m. Jogailos ir Jadvygos vedybomis prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas.
PDF 64
Šio karo pasekmė – tiesioginis Rusijos kišimasis į Lenkijos ir Lietuvos vidaus rei- kalus, galų gale privedęs prie Lenkijos ir Lietuvos Valstybės padalijimų ir panaikinimo. ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKA Liublino unija 1386 m. Jogailos ir Jadvygos vedybomis prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas.