Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
19 teiginių14 įrašų14 ryšių
Šaltiniai ir citatos
Visi 19 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–19 iš 19 teiginių
Jadvyga laišku priminė Vytautui, kad Jogailos valdytos Lietuvos ir Rusijos žemės buvo jai užrašytos kraičiu.
PDF 179
Tada Jadvyga „mylimam broliui“ (taip ji rašė) Vytautui laišku priminė, kad tos Lietuvos ir Rusijos žemės, kurias valdė Jogaila prieš ją vesdamas, užrašytos jai kraičiu1 2), ir todėl už jas reikalauja iš jo mokėti jai metinį činšą^3 ).
Lenkų karalaitė Jadvyga buvo pažadėta Vilhelmui Habsburgui, bet ją vedė Jogaila.
PDF 119
Tuo reikalu pas popiežių buvo siunčiamas kanauninkas Mykolas Trombas (Trąb), bet Vokietijoje Habsburgai jį sulaikė, keršydami Jogailai, kad buvo vedęs Vilhelmui Habsburgui pažadėtą lenkų karalaitę Jadvygą. Tad kiek vėliau pas popiežių Urboną VI buvo pasiųsti kiti pasiuntiniai su Poznaniaus vyskupu Dobrogosta, vieną kartą jau tarpininkavusiu tarp popiežiaus Inocento VI ir didžiojo Lietuvos kunigaikščio Algirdo.
Žinia apie sėkmingas Jogailos derybas dėl Jadvygos rankos paskatino didįjį magistrą 1385 m. rugpjūtį pulti Lietuvą.
PDF 56-57
40 ## Puslapis 57 I KNYGA vokiečių nagų į Lietuvą, suduodamas jiems didelį smūgį41. Kai tik Prūsiją pasiekė žinia, kad Jogailos derybos su Lenkijos didikais ir Vengrijos karaliene Elžbieta dėl Jadvygos rankos sėkmingos, didysis magistras Konradas Ciolneris Rotenšteinas tuojau pat, surinkęs didžiules pajėgas, 1385 metų rugpjūtį ties Kaunu persikėlė per Nemuną ir ėmė siautėti visame krašte. Vilnius, tiesa, turėdamas tvirtovėse labai stiprias įgulas, išvengė puolimo, bet aplinkinės žemės iki Medininkų, netgi iki pat Ašmenos, buvo didžiojo magistro nuniokotos.
Jadvyga 1384 m. spalio 13 d. iškilmingai įvažiavo į Krokuvą, o po dviejų dienų buvo karūnuota Lenkijos karaliumi.
PDF 164
Karalienė Elžbieta bijodama nustoti Lenkijos, pasiuntė savo keturiolikos metų dukterį Jadvygą, kuri 1384 m. spalių 13 d. iškilmingai įvažiavo į Krokuvą ir po dviejų dienų buvo karūnuota „Lenkijos karalium“.
Jadvyga 1384 m. spalio 13 d. iškilmingai įvažiavo į Krokuvą ir po dviejų dienų buvo karūnuota Lenkijos karaliumi.
PDF 164
Karalienė Elžbieta bijodama nustoti Lenkijos, pasiuntė savo keturiolikos metų dukterį Jadvygą, kuri 1384 m. spalių 13 d. iškilmingai įvažiavo į Krokuvą ir po dviejų dienų buvo karūnuota „Lenkijos karalium“.
Jadvyga Jogailienė 1387 metų sausį atvyko į Vilnių kartu su Vladislovu Jogaila ir kitais krikščionybės skleidėjais.
PDF 122-123
vfa1 ft I' W Ji,\V,|<jr iv try., 106 ## Puslapis 123 Il KNYGA Galop išsižadėjęs jau apnykusių pagonybės prietarų, kaip naujas Kristaus tikėjimo išpažinėjas ir uolus savo tautos apaštalas, 1387 metų sausį lietuvių žemėje Gedimino sostinėje atsirado Vladislovas Jogaila. Kartu su juo atvyko žavesiu ir tauriais jausmais švytinti Jadvyga, irgi trokštanti skleisti krikščionybę, Jogailos giminės vasaliniai kunigaikščiai, Gniezno arkivyskupas ir Krokuvos vyskupas, Mazovijos kunigaikščiai, daugybė lenkų didikų ir kunigaikščių, pagaliau pakrikštytieji Krokuvoje.
Karalienė Jadvyga Vilniaus Šv. Stanislovo katedrą apdovanojo brangiais rykais ir kita manta iš savo lobyno.
PDF 127
Stanislovo katedra8. Iškilmingai, dalyvaujant lietuvių ir lenkų kunigaikščiams bei didikams, ją pašventino Gniezno arkivyskupas Bodzanta, o karalienė Jadvyga iš savo pačios lobyno skrynių apdovanojo brangiais rykais ir visokia manta. Lenkų didžponiams patarus, pirmuoju Vilniaus diecezijos vyskupu Vladislovas Jogaila išrinko Andrių iš Vasilevo Važilą, dar vadinamą Vasilionu, iš Jastžembcų giminės, lenką, Mažesniųjų brolių ordino vienuolį, Cereto vyskupą, kadaise Vengrijos karalienės Elžbietos nuodėmklausį, pavyzdingą vyrą ir garsų pamokslininką9.
Žinia apie sėkmingas Jogailos derybas dėl Jadvygos rankos paskatino Konradą Ciolnerį Rotenšteiną 1385 metais pulti Lietuvą.
PDF 56-57
40 ## Puslapis 57 I KNYGA vokiečių nagų į Lietuvą, suduodamas jiems didelį smūgį41. Kai tik Prūsiją pasiekė žinia, kad Jogailos derybos su Lenkijos didikais ir Vengrijos karaliene Elžbieta dėl Jadvygos rankos sėkmingos, didysis magistras Konradas Ciolneris Rotenšteinas tuojau pat, surinkęs didžiules pajėgas, 1385 metų rugpjūtį ties Kaunu persikėlė per Nemuną ir ėmė siautėti visame krašte. Vilnius, tiesa, turėdamas tvirtovėse labai stiprias įgulas, išvengė puolimo, bet aplinkinės žemės iki Medininkų, netgi iki pat Ašmenos, buvo didžiojo magistro nuniokotos.
Karalius Liudvikas savo karalystes paskyrė dukterims Jadvygai ir Marijai.
PDF 163
Bet jam pavyko dvi savo karalystes — Vengrų ir Lenkijos — paskirti savo dviem dukterim: Jadvygai ir Marijai. Abi jos, tėvui mirštant, jau buvo sužieduotos: pirmoji (11 metų) su Austrijos hercogu Vilhelmu ir antroji (12 metų) su Brandenburgo markagrafu, vėliau tapusiu ciesorium Zigmantu.
Jadvyga laišku priminė Vytautui, kad Jogailos prieš vedybas valdytos Lietuvos ir Rusijos žemės jai užrašytos kraičiu.
PDF 179
Tada Jadvyga „mylimam broliui“ (taip ji rašė) Vytautui laišku priminė, kad tos Lietuvos ir Rusijos žemės, kurias valdė Jogaila prieš ją vesdamas, užrašytos jai kraičiu1 2), ir todėl už jas reikalauja iš jo mokėti jai metinį činšą^3 ). Kiek toks reikalavimas buvo teisingas, sunku pasakyti, bet tokių mokesčių mokėjimas būtų buvęs lenkams įrodymu, kad tos žemės priklauso Lenkijai.
Netikėta Jadvygos Jogailienės mirtis, įvykusi pora savaičių prieš Vorsklos mūšį, pagreitino naują susiartinimą po 1398 m. susitarimo.
PDF 184
Pastarąjį susiartinimą pagreitino labai netikėta Jadvygos mirtis, ištikusi pora savaičių prieš Vorsklos mūšį. Tada Jogailos padėtis, kuri rėmėsi Lenkijoj tiktai žmona, susvyravo.
Krėvos sutarties sąlygomis Jogaila turėjo vesti Lenkijos karalaitę Jadvygą.
PDF 41
1385 m. rugpjūčio 14 d. į Krėvos pilį atvyko lenkų delegacija. Lenkai, regis, jau turėjo parengtą sutarties dokumentą. Jogaila su šio dokumento turiniu sutiko, jis buvo priimtas ir į istoriją įėjo Krėvos sutarties vardu. Sutarties sąlygos: Jogaila ima žmona Lenkijos karalaitę Jadvygą, pažada įvesti Lietuvoje katalikų tikėjimą, atgauti prarastas Lenkijos žemes, paleisti lenkų belaisvius ir „prišlieti“ Lietuvą prie Lenkijos. „Prišlieti“ būtina rašyti su kabutėmis: mat iki šiol ginčijamasi, kaip išversti lotynišką žodį applicare.
Jadvyga reikalavo, kad Vytautas mokėtų jai metinį činšą už Lietuvos ir Rusijos žemes, užrašytas jai kraičiu.
PDF 179
Tada Jadvyga „mylimam broliui“ (taip ji rašė) Vytautui laišku priminė, kad tos Lietuvos ir Rusijos žemės, kurias valdė Jogaila prieš ją vesdamas, užrašytos jai kraičiu1 2), ir todėl už jas reikalauja iš jo mokėti jai metinį činšą^3 ). Kiek toks reikalavimas buvo teisingas, sunku pasakyti, bet tokių mokesčių mokėjimas būtų buvęs lenkams įrodymu, kad tos žemės priklauso Lenkijai.
Jadvyga buvo viena iš dviejų dukterų, kurioms tėvas paskyrė Vengrijos ir Lenkijos karalystes.
PDF 163
Bet jam pavyko dvi savo karalystes — Vengrų ir Lenkijos — paskirti savo dviem dukterim: Jadvygai ir Marijai. Abi jos, tėvui mirštant, jau buvo sužieduotos: pirmoji (11 metų) su Austrijos hercogu Vilhelmu ir antroji (12 metų) su Brandenburgo markagrafu, vėliau tapusiu ciesorium Zigmantu.
Jadvyga Jogailienė buvo Vengrų karalienės Elžbietos duktė.
PDF 119
Andrius Vosylius Jastrzębiecas, kuris nuo pirmos Lietuvos krikšto dienos vadovavo apaštalavimo darbui, nes mokėjo lietuviškai ir lietuviams nebuvo svetimas žmogus. Jis, būdamas dar pranciškonų kunigas, kartu su savo broliu prie Algirdo kurį laiką gyveno Vilniuje, paskui ėjo kapeliono ir sekretoriaus pareigas Vengrų karalienės Elžbietos, Jadvygos motinos. 1377 m.
1386 m. vasario 18 d. Jogaila susituokė su Jadvyga, o kovo 4 d. buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi.
PDF 122
Po krikšto įvyko jo jungtuvės su Jadvyga ir karūnacija Lenkijos karalium (krikštas buvo 1386 m. vasario 15, jungtuvės — 18 d., o karūnacija — kovo 4 d.).
Karalienė Jadvyga iš savo lobyno apdovanojo pašventintą Vilniaus bažnyčią brangiais rykais ir kita manta.
PDF 127
Stanislovo katedra8. Iškilmingai, dalyvaujant lietuvių ir lenkų kunigaikščiams bei didikams, ją pašventino Gniezno arkivyskupas Bodzanta, o karalienė Jadvyga iš savo pačios lobyno skrynių apdovanojo brangiais rykais ir visokia manta. Lenkų didžponiams patarus, pirmuoju Vilniaus diecezijos vyskupu Vladislovas Jogaila išrinko Andrių iš Vasilevo Važilą, dar vadinamą Vasilionu, iš Jastžembcų giminės, lenką, Mažesniųjų brolių ordino vienuolį, Cereto vyskupą, kadaise Vengrijos karalienės Elžbietos nuodėmklausį, pavyzdingą vyrą ir garsų pamokslininką9.
Dlugošas rašė, kad Jadvyga Jogailienė buvo atvykusi į Lietuvą, bet šaltinyje nurodoma, jog tai nėra tikra.
PDF 117
Kartu su jais atvyko keli Jogailos broliai, Cereteno^1 ) vyskupas Andrius Vosylius, didelis skaičius dvasininkų ir daug lietuvių bei lenkų didikų. Lenkų kronikininkas Dlugošas rašo, kad buvo atvykusi ir Lenkijos karalienė Jadvyga, Jogailos žmona, bet tai nėra tikra, nes tuo pat laiku ji buvo Juodoje Rusijoje. Dvasininkų tarpe buvo pralotų, teologijos daktarų, vienuolių.
ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKA Liublino unija 1386 m. Jogailos ir Jadvygos vedybomis prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas.
PDF 64
Šio karo pasekmė – tiesioginis Rusijos kišimasis į Lenkijos ir Lietuvos vidaus reikalus, galų gale privedęs prie Lenkijos ir Lietuvos Valstybės padalijimų ir panaikinimo. ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKA Liublino unija 1386 m. Jogailos ir Jadvygos vedybomis prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas.