asmuo

J. Pilsudskis

6 teiginiai6 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 6 teiginiai ir visi 6 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–6 iš 6 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Pilsudskis motyvavo Vilniaus užėmimą vietos lenkų tautiniu apsisprendimu ir kovos su bolševikais būtinybe.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 140

Lenkiškam ereliui sparnais kone apgobus žemyno Rytus, J. Pilsudskis \nmotyvavo Vilniaus užėmimą vietos lenkų tautiniu apsisprendimu ir ko-\nvos su bolševikais būtinybe.

t-002vidutinis

J. Pilsudskis, pokario Lenkijos vadovas, buvo kilęs iš Lietuvos dvarininkų ir vadino save lietuviu.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 131-132

Lietuviakalbės Lietuvos kūrėjai lenkiškai kalbantiesiems nesiūlė jokių papildomų privilegijų, o tik teisę likti tautine mažuma, nes dauguma lietuvių vargiai būtų pritarę dva- rininkų privilegijoms. Nors kai kurie dvarininkai „senlietuviai“ parėmė lietuvių aspiracijas, dauguma dėjo viltis į Lenkiją – J. Pilsudskis, pokario L I E T U V O S I S T O R I J A 132 Lenkijos vadovas, buvo kilęs iš Lietuvos dvarininkų ir vadino save lietu- viu, dvarininkas Gabrielis Narutovičius (Gabriel Narutowicz) tapo Len- kijos prezidentu, o jo brolis Stanislovas Narutavičius – vienu iš Lietuvos nepriklausomybės kūrėjų, Lietuvos Tarybos nariu.

t-003vidutinis

1926 m. karinis perversmas Lenkijoje, sugrąžinęs J. Pilsudskį į valdžią, skatino veikti Seimo valdymu nepatenkintas jėgas.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 154

Bolševikų diktatūra \nSSRS, Benito Musolinio (Benito Mussolini) atėjimas į valdžią Italijoje, \nperversmai Bulgarijoje, Portugalijoje, o ypač karinis perversmas 1926 m. \ngegužę Lenkijoje, kurio metu į valdžią grįžo J. Pilsudskis, skatino veikti \nvisus, nepatenkintus Seimo valdymu („seimokratija“).

t-004vidutinis

1927 m. gruodžio 10 d. Ženevoje J. Pilsudskis Augustinui Voldemarui uždavė klausimą „Karas ar taika?“

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 159

Lietuva ir Lenkija kaktomuša susidūrė \nŽenevoje, kur Sąjungos Taryboje gruodžio 10 dieną J. Pilsudskis uždavė \nA. Voldemarui klausimą „Karas ar taika?“ A.

t-005aukstas

J. Pilsudskis turėjo gausių lenkų šalininkų, kurie siekė išlaikyti Lietuvą Lenkijos sudėtyje.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 138

Gausūs R. Dmovskio ir \nJ. Pilsudskio šalininkai lenkai siekė išlaikyti Lietuvą savo sudėtyje, todėl \n1919 m. kovo 24 d. Lietuvos delegacijos notoje tvirtinta, kad Lenkija visą \nlaiką išnaudojo Lietuvą, politinė unija XVI a. su ja privedė Lietuvą prie \nvidinio chaoso.

t-006vidutinis

Ernestas Galvanauskas siekė J. Pilsudskio pavyzdžiu užimti Klaipėdos kraštą jėga, sudaryti fait accompli padėtį ir tada derėtis.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 151

Pagal Versalio sutartį Klaipėdą valdė prancūzų admi- nistracija, remiama bataliono prancūzų pėstininkų. Prancūzai skelbė, kad Klaipėda gali tapti Lietuvos, bet tik susivienijusios su Lenkija, dalimi. Mat ir Lenkija neslėpė savo planų įsitvirtinti Klaipėdoje. Ministras pirminin- kas E. Galvanauskas, įsitikinęs, kad per Tautų Sąjungą ar Ambasadorių konferenciją Lietuva Klaipėdos negaus, nusistatė užimti kraštą jėga (anot A. Smetonos, be faktinės kontrolės nebus juridinės), J. Pilsudskio pavyz- džiu pastatyti visus į fait accompli padėtį ir tada derėtis.