Teodoro Narbuto teigimu, 1224 m. popiežiaus Honorijaus III bulėje greta Samlandia buvo ypač pabrėžta Witlandia. Jau galan metų 1224, Honorijus III popiežius, garsus lietuvių veika luose, atleido savo siuntinį Vilhelmą, vyskupą Mutinų, vyrą didžiai išmintingą ir gudrų, sumanantį kaip bažnyčios, taip ūkės reikaluose, į Padaugavį taikinti kalavijonų su v.
Sis skirtumas yra esminis dalykas; mes jį aptinkame jau 1224 metais popiežiaus Honorijaus III bulėje, kur greta Samlandia ypač pabrėžta Witlandia (Gruber. Orig. Livon. P. 265), ten vietoj (Wirlandia reikia skaityti Witlandia-, tai jau teigė Tunmanas (Untersuchungen ettr. 5, 53).
Jau galan metų 1224, Honorijus III popiežius, garsus lietuvių veika luose, atleido savo siuntinį Vilhelmą, vyskupą Mutinų, vyrą didžiai išmintingą ir gudrų, sumanantį kaip bažnyčios, taip ūkės reikaluose, į Padaugavį taikinti kalavijonų su v.
Tuo pačiu laiku sukilo kerštai kalavijonų su Albertu, v. Rygos, kurie niekaip negalėjo taikiai žemę atimtąją padaugavionims pasidalyti. Jau galan metų 1224, Honorijus III popiežius, garsus lietuvių veikaluose, atleido savo siuntinį Vilhelmą, vyskupą Mutinų, vyrą didžiai išmintingą ir gudrų, sumanantį kaip bažnyčios, taip ūkės reikaluose, į Padaugavį taikinti kalavijonų su v. Albertu, kursai buvo godojamas ne vien Padaugavy jo siuntiniu, bet ir visoj šiaurėj, kuriam dar aiškiai popiežius buvo įsakęs ir payslio kraštus aplankyti, kursai, nukeliavęs pirma į Kulmiją, tol truko pas v.