c-169571Citatos
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 125
Priešui at\nremti magistro pasiųstas Hermanas ton Senenbergas, \ndaugelyje mūšių narsumu bei sumanumu pasižymėjęs \nvyras, su menka kariauna padarė taip, kaip iš jo buvo \npageidaujama: sulaikė užpuolikus, o vėliau, užpuolęs \npriešą, jį sumušė. Sūduviai, iš pat pradžių susilaukę ši\ntokios sėkmės, tačiau nepasiekę pergalės, nors nepra\nradę nei vilties, nei neapykantos, imasi dar įnirtingiau \nir smarkiau kariauti pasiprašę pagalbos iš lietuvių ir \nžemaičių. Tuo metu Skomantas už kunigaikštį valdė\nŽemaitiją; jis (gal dėl asme- \nS k o m a n ta s, \nŽ em a iti- \nniško \nprielankumo \nsūdu- \njo s v a id y to ja s , n io k o - \nviams, gal dėl to, kad šitaip \nja P rū siją \nbuvo nurodęs valdovas) su\nkeliais lietuvių pulkais ir ke\nturiais tūkstančiais žemaičių jau vasaros pabaigoje pra\ndėjo karą su kryžiuočiais, gindamas sąjungininkus.