Hermanas Saracėnas

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Dar apie tą patį Tas pats brolis Hermanas, kai, priimtas į Teutonų ordiną, skubėjo ton vieton, kur turėjo būti jo įvilktuvės, užėjo viename lauke daug karių, susirinkusių į ietininkų turnyrą; vienas jų, jau apsiginklavęs ir raitas, liepė skelbti, ar rasis, kas drįstų su juo kautis dėl žirgo bei ginklų ir dėl jo mergelės garbės. Šitai išgirdęs, brolis Hermanas, pasikliaudamas savo mergele Marija, kuriai buvo pasižadėjęs tarnauti, susigrūmė su juo ir per pirmąjį susidūrimą nubloškė jį ant žemės, o žirgą bei ginklus atidavė vargšams. 81 (78).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie tai, kaip iš anksto buvo išpranašautas šis mūšis Kai brolis Hermanas, vadinamas Saracėnu, turėjo iš Karaliaučiaus pilies drauge su kitais broliais vykti į šį karą Kurše, švenčiausioji mergelė Marija, jam pasirodžiusi, tarė: „Hermanai, aš tave kviečiu į savo sūnaus puotą“. Todėl brolis Hermanas išvykdamas kai kuriems broliams pasakė: „Likite sveiki, nuo šiol manęs nebematysite, nes mergelė dievo gimdytoja mane pasikvietė į amžinąją linksmybę“. 86 (82).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Dar apie tą patį Su šiuo broliu Hermanu, jau priimtu į Ordiną ir darančiu vieną dorovingą darbą po kito, švenčiausioji mergelė Marija ne kartą buvo kalbėjusi slaptai ir draugiškai, o vieną sykį švenčiausioji mergelė jam pasirodė nuliūdusiu veidu ir, kai jis stengėsi patirti jos liūdesio priežastį, atsakė: „Man liūdna, kad mano mielieji sūnūs, o tavo broliai iš Teutonų ordino, kitados apie nieką kita nesikalbėję, tik apie mano sūnų, apie mane ir šventųjų darbus, dabar apie nieką kita nesikalba, tik apie karalių bei kunigaikščių darbus ir šio pasaulio tuštybę, o labai retai kada arba niekada nemini nei mano sūnaus, nei manęs, nei šventųjų darbų“.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie vieno Karaliaučiaus brolio šlovingą gyvenimą Tuo metu Karaliaučiaus pilies brolių konvente gyveno brolis Hermanas, pravarde Saracėnas341, gimęs Švabijoje; dar būdamas pasaulietis, jis taip karštai pamilo švenčiausiąją mergelę Mariją, kad niekada niekam nieko neatsakydavo, jos vardu ko paprašytas. Kartą, kai vienas karys, jo paimtas į nelaisvę ir spiriamas arba sumokėti tam tikrą pinigų sumą, kurios nieku būdu nestengė surinkti, arba padėti galvą, paprašė, kažkieno pamokytas, jo pasigailėti iš pagarbos švenčiausiajai mergelei Marijai, šis brolis, išgirdęs prašymą, tučtuojau nedvejodamas paleido tą karį. 80 (78).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Dar apie tą patį Tas pats brolis Hermanas, kai, priimtas į Teutonų ordiną, skubėjo ton vieton, kur turėjo būti jo įvilktuvės, užėjo viename lauke daug karių, susirinkusių į ietininkų turnyrą; vienas jų, jau apsiginklavęs ir raitas, liepė skelbti, ar rasis, kas drįstų su juo kautis dėl žirgo bei ginklų ir dėl jo mergelės garbės. Šitai išgirdęs, brolis Hermanas, pasikliaudamas savo mergele Marija, kuriai buvo pasižadėjęs tarnauti, susigrūmė su juo ir per pirmąjį susidūrimą nubloškė jį ant žemės, o žirgą bei ginklus atidavė vargšams. 81 (78).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Visi atsakė, kad vertas sudeginti. Kita proga tas pats brolis Volradas pasikvietė į tą pačią pilį daugiau [prūsų] nei anksčiau. Kai jie nusigėrę pradėjo kuždėtis, jog reikią jį nužudyti, jis išėjo ir, uždaręs duris, pavertė pelenais ir minėtuosius kilminguosius, ir visą pilį.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Tuo metu Karaliaučiaus pilies brolių konvente gyveno brolis Hermanas, pravarde Saracėnas341, gimęs Švabijoje; dar būdamas pasaulietis, jis taip karštai pamilo švenčiausiąją mergelę Mariją, kad niekada niekam nieko neatsakydavo, jos vardu ko paprašytas