asmuo

Henrikas iš Hohenlohės

4 teiginiai5 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 4 teiginiai ir visi 5 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–5 iš 5 rodomų įrašų

t-001aukstas

Henriko iš Hohenlohės pranešime pirmojo prūsų sukilimo pradžios kariuomenė įvardyta kaip „lietuviai ir prūsai“.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 29

Šia proga jis kalba apie didžiulę prūsų ir\nsūduvių kariuomenę (III, 40), tuo tarpu jo šaltinis — Henriko iš Hohenlohės pranešimas\n— nurodo „lietuvius ir prūsus“144. Šiuo atveju Dusburgietis akivaizdžiai stengiasi atsieti\nprūsų kovą nuo Lietuvos, jos karinių pastangų.

t-002vidutinis

Henrikas iš Hohenlohės buvo Ordino magistras 1244–1249 metais.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 23

Sitai, rodos, leistų manyti, kad minimas Hermanas iš Zalcos, miręs 1239 m.113, tuo tarpu „Pranešimo...“ pabaigoje aprašomi vėlesni įvykiai, Ordino magistro Henriko iš Hohenlohės (1244—1249 m.) valdymo laikotarpio.

t-003vidutinis

Henrikas iš Hohenlohės buvo vienas iš trijų Ordino magistrų, praleistų aptariamame sąraše.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 28

Yra čia ir kitokių klaidų bei praleidimų. Pvz., praleisti trys Ordino magistrai, tarp jų\n— Henrikas iš Hohenlohės139.

t-004vidutinis

Henrikas iš Hohenlohės buvo vėlesnis didysis magistras, kurio kanceliarijoje redaguotas „Pranešimas“.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 23

Viskas rodo, jog tai reiškia vėlesnį didįjį magistrą Henriką iš Hohenlohės, kurio kanceliarijoje „Pranešimas...“ redaguotas.

c-004Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Yra čia ir kitokių klaidų bei praleidimų. Pvz., praleisti trys Ordino magistrai, tarp jų — Henrikas iš Hohenlohės139. Kronikininko teigimu, popiežiaus pasiuntinys Prūsijoje Vilhelmas — tai vėlesnis popiežius Aleksandras IV (III, 33), tuo tarpu šis, 1244 m. tapęs Sabinos kardinolu (miręs 1251 m.), tebuvo kurijos atstovas, rėmęs Vokiečių ordiną, kai pastarasis sprendė ginčijamus klausimus su Rygos arkivyskupu ir tuometiniu popiežiaus legatu140.