Asmuo

Henrikas fon Plockė

3 teiginiai3 įrašai1 ryšys

Prūsijos maršalas Henrikas fon Plockė žiemą pakartotiniais antpuoliais nuniokojo Medininkų valsčių. Henrikas fon Plockė ir jo vadovaujami kryžiuočiai miško tankmėje buvo sunaikinti arba pateko į nelaisvę. Vos brėkštant dienai, lietuvius iš visų pusių apsupo kryžiuočiai, vedami Henriko fon Plockės.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

MedininkaiHenrikas fon Plockė

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Prūsijos maršalas Henrikas fon Plockė žiemą pakartotiniais antpuoliais nuniokojo Medininkų valsčių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Surminas grįžo pas valdovą nugalėtoju, visiems nešdamas džiaugsmą, o pats slėpdamas širdyje liūdesį, nes šioje pergalingoje kovoje jis neteko savo brolio Goštauto drauge su kitais narsiais kariais. Šitai dėjosi vasarą, o jau žiemą Henrikas, Prūsijos maršalas, pakartotiniais antpuoliais nuniokojo Medininkų valsčių. Jeigu lietuviai, parodę tokį narsumą, būtų turėję ten daugiau 1314 m e ta i karių ir jėgų, tikrai būtų kryžiuočiai netekę visos stovyklos, mat penki kariai, nakties tamsoje prasigavę pro sargybas, prisėlino beveik ligi pačių vadų ir, keletą priešų nužudę ir pasiplėšę N e p a p ra sta p e n k ių grobio, kiek tik galėjo peniie tu v ių n arsa kiese pakelti, sveiki sugrįžo pas savuosius, įvarydami kryžiuočiams siaubo; tik išaušus paaiškėjo, jog daugiau būta baimės nei pavojaus.
t-002vidutinis

Henrikas fon Plockė ir jo vadovaujami kryžiuočiai miško tankmėje buvo sunaikinti arba pateko į nelaisvę.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Lietuviai, nujautę, jog priešas šitaip ir elgsis, iš anksto slaptai apstojo miškuose takus, visur prikirtą ir privertę medžių, kad priešas niekur negalėtų pasprukti. Visi kryžiuočiai su vadu Henriku fon Plocke, Prūsijos maršalu, buvo šioje tankmėje arba sunaikinti, arba pakliuvo į nelaisvę. Gediminas, norėdamas, kad kariuomenė, prisikentusi visokio vargo per karą su kryžiuočiais, atgautų narsą prisiplėšusi naujo grobio, apie rugsėjo vidurį patraukė į Mazoviją ir Dobrynę; jis nusiaubė ir vieną, ir kitą žemę; kadangi niekur nesirodė priešas, parvedė be kovos savo kariuomenę, prisiplėšusią grobio, į tėvynę.
t-003vidutinis

Vos brėkštant dienai, lietuvius iš visų pusių apsupo kryžiuočiai, vedami Henriko fon Plockės.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Vos brėkštant dienai, lietuvius iš visų pusių apsupo kryžiuočiai, vedami Henriko fon Plockės. Kai išblėso pirmojo antpuolio įniršis ir žuvo šešiasdešimt narsiausių vokiečių, lietuviai nebeįstengė suburti gretų abejotiną sėkmę žadančiai kovai ir pasileido be tvarkos bėgti. Sumišai bėgančius kryžiuočiai skerste skerdė, kas po skerdynių liko gyvas, tas arba prigėrė, arba badu miškuose išmirė.
Visi teiginiai ir įrodymai (3 teiginiai, 3 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

puolė:

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)—33