Santrauka
Henrikas fon Plockė vadovavo kryžiuočiams, kurie auštant iš visų pusių apsupo lietuvius. Prūsijos maršalas Henrikas fon Plockė žiemą pakartotiniais antpuoliais nuniokojo Medininkų valsčių. Henrikas fon Plockė ir jo vadovaujami kryžiuočiai miško tankmėje buvo sunaikinti arba pateko į nelaisvę.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Henrikas fon Plockė vadovavo kryžiuočiams, kurie auštant iš visų pusių apsupo lietuvius.
| c-001 | |||
t-002 Prūsijos maršalas Henrikas fon Plockė žiemą pakartotiniais antpuoliais nuniokojo Medininkų valsčių.
| c-002 | |||
t-003 Henrikas fon Plockė ir jo vadovaujami kryžiuočiai miško tankmėje buvo sunaikinti arba pateko į nelaisvę.
| c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Henrikas fon Plockė vadovavo kryžiuočiams, kurie auštant iš visų pusių apsupo lietuvius.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Sitai dėjo si pavakaryje, o štai jau auštant jie susilaukė pelny tos bausmės. Vos brėkštant dienai, lietuvius iš visų pusių apsupo kryžiuočiai, vedami Henriko fon Ploc- kės. Kai išblėso pirmojo antpuolio įniršis ir žuvo še šiasdešimt narsiausių vokiečių, lietuviai nebeįstengė suburti gretų abejotiną sėkmę žadančiai kovai ir pa sileido be tvarkos bėgti.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Prūsijos maršalas Henrikas fon Plockė žiemą pakartotiniais antpuoliais nuniokojo Medininkų valsčių.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Surminas grįžo pas valdovą nugalė toju, visiems nešdamas džiaugsmą, o pats slėpdamas širdyje liūdesį, nes šioje pergalingoje kovoje jis ne teko savo brolio Goštauto drauge su kitais narsiais kariais. Šitai dėjosi vasarą, o jau žiemą Henrikas, Prū sijos maršalas, pakartotiniais antpuoliais nuniokojo Me dininkų valsčių. Jeigu lietuviai, parodę tokį narsu mą, būtų turėję ten daugiau 1314 m e ta i karių ir jėgų, tikrai būtų kry žiuočiai netekę visos stovyk los, mat penki kariai, nakties tamsoje prasigavę pro sargybas, prisėlino beveik ligi pačių vadų ir, keletą priešų nužudę ir pasiplėšę N e p a p ra sta p e n k ių grobio, kiek tik galėjo pen- iie tu v ių n arsa kiese pakelti, sveiki sugrįžo pas savuosius, įvarydami kry žiuočiams siaubo; tik išaušus paaiškėjo, jog daugiau būta baimės nei pavojaus.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Henrikas fon Plockė ir jo vadovaujami kryžiuočiai miško tankmėje buvo sunaikinti arba pateko į nelaisvę.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Lietuviai, nujautę, jog priešas šitaip ir elgsis, iš anksto slaptai apstojo miškuose takus, visur prikirtą ir privertę medžių, kad priešas niekur negalėtų pasprukti. Visi kryžiuočiai su vadu Henriku fon Ploc- ke, Prūsijos maršalu, buvo šioje tankmėje arba su naikinti, arba pakliuvo į nelaisvę. Gediminas, norėda mas, kad kariuomenė, prisikentusi visokio vargo per karą su kryžiuočiais, atgautų narsą prisiplėšusi naujo grobio, apie rugsėjo vidurį patraukė į Mazoviją ir Dobrynę; jis nusiaubė ir vieną, ir kitą žemę; kadangi niekur nesirodė priešas, parvedė be kovos savo ka riuomenę, prisiplėšusią grobio, į tėvynę.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|