Henrikas Botelis, Prūsijos maršalas, žuvo liepos 13 d. kautynėse prie Durbės upės Kuršo žemėje.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 112-113
Ilgą laiką sėkmei nekrypstant nei į vieną, nei į kitą pusę, galop broliai, viešpačiui leidžiant, pralaimėjo, nes visa jų kariuomenės galia palūžo, kai pasileido bėgti prastuomenė; šiose kautynėse, įvykusiose palaimintos Margaritos dieną (liepos 13 d.) Kuršo žemėje, lauke prie Durbės 345 D.— nobilis diclus Matto, Jer.— Matte (ТАР, p. 56). 346 T. y. Henriko Botelio. 347 1219 m. Danijos kariuomenė užėmė estiškosios Riavalos žemės centrą Lindanisę. Nuo tada (neskaitant 1227—1238 m, kai jį buvo užėmęs Ordinas) Revelis (dab. Talinas) buvo Danijos valdžioje (История Эстонской ССР, 1, с. 161, 174, 178, 218). 348 Eiliuotojoje Livonijos kronikoje, kuriai įvykis artimesnis chronologijos ir teritorijos požiūriu, rašoma, kad kuršiai pabėgo iš mūšio lauko, palikdami Ordino brolius; kuršiais pasekę ir estai (LRCh, eil. 5601—5643; LIS, 1, p. 49). Šiaip ar taip, kuršių veiksmai vertinami kaip jų pagalba lietuviams (Ivinskis Z., Durbės.., p. 70—71; Lietuvių karas.., p. 153). 349 Žr. D. III, 101. upės350, žuvo brolis Burchardas, Livonijos magistras351, ir brolis Henrikas Botelis, Prūsijos maršalas, su jais 150 brolių352, o dievo žmonių tokia daugybė, kad nesu nė girdėjęs jų skaičiaus.
Prūsams pareikalavus, broliai davė įkaitu maršalą Henriką Botelį, kad nelaisvėje esantys broliai liktų gyvi.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 102
581), bet čia — jau ne Notangos teritorija.\n\nKadangi prūsų daugėjo ir daugėjo, broliai galop buvo priversti sudaryti štai šitokią sutartį.\nJie davė įkaitus — brolį Henriką, vadinamą Boteliu307, maršalą, bei tris kitus brolius,\nkurių reikalavo prūsai, kad kiti, paimti į nelaisvę, išliktų gyvi.
Mūšyje žuvo Prūsijos maršalas Henrikas Botelis, Livonijos magistras ir šimtas penkiasdešimt ordino riterių.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 103
Taigi pasitrau- d in a m i ku ršin in k a is, kę ir atsimetę nuo krikščio- Tada, vienoje pusėje padaugėjus jėgų, kitoje — su mažėjus, prasidėjo kova: tame mūšyje Livonijos kariuomenė buvo žiauriai sutriuškinta. Žuvo tada pats Livonijos magistras, Prūsijos maršalas Henrikas Botelis ir šimtas penkiasdešimt ordino riterių, papras tai vadinamų broliais. O kiek žuvo paprastųjų karių, neįmanoma nė suskaičiuoti.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 102
Kadangi prūsų daugėjo ir daugėjo, broliai galop buvo priversti sudaryti štai šitokią sutartį.\nJie davė įkaitus — brolį Henriką, vadinamą Boteliu307, maršalą, bei tris kitus brolius,\nkurių reikalavo prūsai, kad kiti, paimti į nelaisvę, išliktų gyvi. Šitokia sutartis nepatiko\ndievo numylėtam broliui Jonui, Baigos vicekomtūrui, kuris nuoširdžiai įkalbinėjo brolius,\npasikliovus viešpačiu, drąsiai stoti į kovą.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Vengoževą, prie Mamrų ežero (RSNG, 2, p. 581), bet čia — jau ne Notangos teritorija. Kadangi prūsų daugėjo ir daugėjo, broliai galop buvo priversti sudaryti štai šitokią sutartį. Jie davė įkaitus — brolį Henriką, vadinamą Boteliu307, maršalą, bei tris kitus brolius, kurių reikalavo prūsai, kad kiti, paimti į nelaisvę, išliktų gyvi.