asmuo

Heidenreichas

vyskupas, XIII–XIV a.

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Pamokslininkų ordino brolis Heidenreichas antrosios atskalūnybės metais buvo Kulmo vyskupas.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 140-141

Apie Kulmo žemės karus antrosios atskalūnybės metais, o pirmiausia apie brolį Heidenreichą, Kulmo vyskupą Pamokslininkų ordino brolis Heidenreichas antrosios atskalūnybės metais buvo Kulmo vyskupas432. Apie jį sklido neabejotinų žinių, kad švenčiausioji mergelė Marija pasirodžiusi vienam pavargėliui ir jam įdavusi laišką nunešti šiam vyskupui; perskaitęs laišką, vyskupas rado jame aprašytą visą savo gyvenimą, be to, ten buvę pridurta, kad 430 Pirmoji Ordino Starkenbergo pilis, statyta 1263 (1256— 1272) m, buvo prie Osos, deš. upės krante, tarp dab. Lasino ir Osos, kur į pietus nuo gyvenvietės Sčepankai (Szczepanki) išliko ovalus piliakalnis. Kai prūsai šią pilį sunaikino, 1326 m. buvo pastatyta antroji Štarkenbergo pilis kair. Osos krante, tarp upės ir Meino ežero, kur išliko keturkampis piliakalnis. Dab. Slupas (Ewald A. L., Die Eroberung.., 4, 49—51; SZCh, p. 119). 431 D.— Spittenbergk, Jer.— Spittinberc. Šios mažos kryžiuočių pilies ieškota Osos žemupio deš. krante (Voigt J., Geschichte.., 3, p. 293; VBK); pažymima, kad tikslesnė pilies vieta Pamedėje nenustatoma (Ewald A. L., Die Eroberung.., 4, p. 51). Norime atkreipti dėmesį į kalvą Spittels (Sch-K, X; Boetticher A., Die Bau-.., 3, p. 42; dėl vardo plg. Spitteynen, Spitten, lie. spitė — GAO, p. 170) kair. Veisikos krante, kiek į rytus nuo dab. Paslenko (Pasłęk). Sis kraštas XIII a. viduryje įėjo į Pamedės vyskupiją (PUB, 1, 1, Nr. 233). 432 D.— Hedenricus, Jer.— Heidinrîch; dominikonas iš Leipcigo, Kulmo vyskupu buvęs 1246—1263 m. (AB, 1, p. 258). Prūsijos žemėje krikščionims teksią dar daug patirti vargo bei kančių nuo prūsų.
t-002vidutinis

Išleisdamas popiežius Lietuvos siuntinius įdavė karūną ir raštą parnešti vyskupui Kulmo, liepda mas jam Mintautą apkarūnavoti Lietuvos karalium. Pargrįžus siuntiniams iš Rymo su karūna į Rygą, tuojau mistras Stuklandas pakvietė vyskupą Kulmio Heidenreichą ir.

Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

PDF 348

Išleisdamas popiežius Lietuvos siuntinius įdavė karūną ir raštą parnešti vyskupui Kulmo, liepda­ mas jam Mintautą apkarūnavoti Lietuvos karalium. Pargrįžus siuntiniams iš Rymo su karūna į Rygą, tuojau mistras Stuklandas pakvietė vyskupą Kulmio Heidenreichą ir iškeliavo vienkartu su Rygos vys­ kupu, su rėdytoju kryžėjų Parusnio Liudviku Kve- denau ir diduomene savo zokano į Lietuvą pas Min­ tautą, didįjį Lietuvos kunigaikštį. Ta iškilmė karū­ navo j imo būk pasitikusi rudenį metuose 1252 Nau- japily (Nowogrodek), o rasi ir Lotavijoj, tuo kartu buveinėj Mintauto, ant kurią būk taip daug vieš­ pačių, kunigaikščių ir kitos diduomenės buvus su­ sirinkusios, jog pačioj pilė j, noris didžiai ertoj, ne­ galėję svečiai sutilpti, todėl laukuose Naujapilio la­ pinėj, arba šėtroj, vyskupas Kulmo visų akivaizdoj naują karalių aliejum patepė, o mistras Stuklandas vieną karūną antdėjo Mintautui, antrą jo žmonai Martai.