Heidenreichas

PDF 140-141

Apie Kulmo žemės karus antrosios atskalūnybės metais, o pirmiausia apie brolį Heidenreichą, Kulmo vyskupą Pamokslininkų ordino brolis Heidenreichas antrosios atskalūnybės metais buvo Kulmo vyskupas432. Apie jį sklido neabejotinų žinių, kad švenčiausioji mergelė Marija pasirodžiusi vienam pavargėliui ir jam įdavusi laišką nunešti šiam vyskupui; perskaitęs laišką, vyskupas rado jame aprašytą visą savo gyvenimą, be to, ten buvę pridurta, kad 430 Pirmoji Ordino Starkenbergo pilis, statyta 1263 (1256— 1272) m, buvo prie Osos, deš. upės krante, tarp dab. Lasino ir Osos, kur į pietus nuo gyvenvietės Sčepankai (Szczepanki) išliko ovalus piliakalnis. Kai prūsai šią pilį sunaikino, 1326 m. buvo pastatyta antroji Štarkenbergo pilis kair. Osos krante, tarp upės ir Meino ežero, kur išliko keturkampis piliakalnis. Dab. Slupas (Ewald A. L., Die Eroberung.., 4, 49—51; SZCh, p. 119). 431 D.— Spittenbergk, Jer.— Spittinberc. Šios mažos kryžiuočių pilies ieškota Osos žemupio deš. krante (Voigt J., Geschichte.., 3, p. 293; VBK); pažymima, kad tikslesnė pilies vieta Pamedėje nenustatoma (Ewald A. L., Die Eroberung.., 4, p. 51). Norime atkreipti dėmesį į kalvą Spittels (Sch-K, X; Boetticher A., Die Bau-.., 3, p. 42; dėl vardo plg. Spitteynen, Spitten, lie. spitė — GAO, p. 170) kair. Veisikos krante, kiek į rytus nuo dab. Paslenko (Pasłęk). Sis kraštas XIII a. viduryje įėjo į Pamedės vyskupiją (PUB, 1, 1, Nr. 233). 432 D.— Hedenricus, Jer.— Heidinrîch; dominikonas iš Leipcigo, Kulmo vyskupu buvęs 1246—1263 m. (AB, 1, p. 258). Prūsijos žemėje krikščionims teksią dar daug patirti vargo bei kančių nuo prūsų.

PDF 348

Išleisdamas popiežius Lietuvos siuntinius įdavė karūną ir raštą parnešti vyskupui Kulmo, liepdamas jam Mintautą apkarūnavoti Lietuvos karalium. Pargrįžus siuntiniams iš Rymo su karūna į Rygą, tuojau mistras Stuklandas pakvietė vyskupą Kulmio Heidenreichą ir iškeliavo vienkartu su Rygos vyskupu, su rėdytoju kryžėjų Parusnio Liudviku Kvedenau ir diduomene savo zokano į Lietuvą pas Mintautą, didįjį Lietuvos kunigaikštį. Ta iškilmė karūnavo j imo būk pasitikusi rudenį metuose 1252 Naujapily (Nowogrodek), o rasi ir Lotavijoj, tuo kartu buveinėj Mintauto, ant kurią būk taip daug viešpačių, kunigaikščių ir kitos diduomenės buvus susirinkusios, jog pačioj pilė j, noris didžiai ertoj, negalėję svečiai sutilpti, todėl laukuose Naujapilio lapinėj, arba šėtroj, vyskupas Kulmo visų akivaizdoj naują karalių aliejum patepė, o mistras Stuklandas vieną karūną antdėjo Mintautui, antrą jo žmonai Martai.

PDF 140-141

Apie Kulmo žemės karus antrosios atskalūnybės metais, o pirmiausia apie brolį Heidenreichą, Kulmo vyskupą Pamokslininkų ordino brolis Heidenreichas antrosios atskalūnybės metais buvo Kulmo vyskupas432. Apie jį sklido neabejotinų žinių, kad švenčiausioji mergelė Marija pasirodžiusi vienam pavargėliui ir jam įdavusi laišką nunešti šiam vyskupui; perskaitęs laišką, vyskupas rado jame aprašytą visą savo gyvenimą, be to, ten buvę pridurta, kad 430 Pirmoji Ordino Starkenbergo pilis, statyta 1263 (1256— 1272) m, buvo prie Osos, deš. upės krante, tarp dab. Lasino ir Osos, kur į pietus nuo gyvenvietės Sčepankai (Szczepanki) išliko ovalus piliakalnis. Kai prūsai šią pilį sunaikino, 1326 m. buvo pastatyta antroji Štarkenbergo pilis kair. Osos krante, tarp upės ir Meino ežero, kur išliko keturkampis piliakalnis. Dab. Slupas (Ewald A. L., Die Eroberung.., 4, 49—51; SZCh, p. 119). 431 D.— Spittenbergk, Jer.— Spittinberc. Šios mažos kryžiuočių pilies ieškota Osos žemupio deš. krante (Voigt J., Geschichte.., 3, p. 293; VBK); pažymima, kad tikslesnė pilies vieta Pamedėje nenustatoma (Ewald A. L., Die Eroberung.., 4, p. 51). Norime atkreipti dėmesį į kalvą Spittels (Sch-K, X; Boetticher A., Die Bau-.., 3, p. 42; dėl vardo plg. Spitteynen, Spitten, lie. spitė — GAO, p. 170) kair. Veisikos krante, kiek į rytus nuo dab. Paslenko (Pasłęk). Sis kraštas XIII a. viduryje įėjo į Pamedės vyskupiją (PUB, 1, 1, Nr. 233). 432 D.— Hedenricus, Jer.— Heidinrîch; dominikonas iš Leipcigo, Kulmo vyskupu buvęs 1246—1263 m. (AB, 1, p. 258). Prūsijos žemėje krikščionims teksią dar daug patirti vargo bei kančių nuo prūsų.