asmuo

Hartmanas iš Heldrungeno

3 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Hartmanas iš Heldrungeno kartu su Konradu, Ditrichu iš Gruningeno ir keliais namiškiais buvo Teneburgo pilyje.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 230

Vieną gražią dieną, bėgdamas\nnuo žmonių spūsties ir triukšmingų reikalų, jis panūdo ieškotis ramybės su Hartmanu iš\nHeldrungeno, su Ditrichu iš Gruningeno ir keliais iš šeimynos savo Teneburgo pilyje597,\nten kartą, kai jie visi sėdėjo drauge, atėjo viena paleistuvė, kurią landgrafas paklausė:\n 597 D.

t-002vidutinis

Hartmanas iš Heldrungeno buvo didysis magistras, broliu tapęs prieš 1237 m. ir miręs 1282 m.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 27

Ordino žodinę tradiciją skleisti ir Dusburgietį informuoti galėjo trys brolių kartos.\nPirmajai atstovautų didysis magistras Hartmanas, broliu tapęs prieš 1237 m. (miręs\n1282 m.).

t-003aukstas

Hartmano iš Heldrungeno „Pranešimas“ aprašo Kalavijuočių ordino susijungimą su Vokiečių ordinu ir Livonijos atitekimą pastarajam.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 23

Hartmano iš Heldrungeno „Pranešimas...“ aprašo, kaip Kalavijuočių ordinas susijungė\nsu Vokiečių ordinu ir kaip Livonija atiteko pastarajam116, parodo imperatoriaus ir popiežiaus\ndvaruose dėl ordinų susijungimo vykusias derybas, kurias užbaigė popiežiaus sprendimas\npo kalavijuočių pralaimėjimo Saulės—Šiaulių mūšyje.

c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Ordino žodinę tradiciją skleisti ir Dusburgietį informuoti galėjo trys brolių kartos. Pirmajai atstovautų didysis magistras Hartmanas, broliu tapęs prieš 1237 m. (miręs 1282 m.). Trečiajai — Ragainės komtūras nuo 1313 m., o nuo 1324 m. didysis magistras Verneris, kuriam kronikininkas įteikė savo veikalą.