Grigorijaus iš Polonos mokslu buvo grindžiamas griežtesnių regulų gyvenimas, kurį Galiče išpažino Vaišvilkas. Kojelavičiaus pasakojime Grigorijus iš Polonos prie Naugarduko pasistatė vienuolyną ir su bendraminčiais ėmė dievobaimingai gyventi.
Vaišvilkas mat, pasipiktinęs savo tėvo Mindaugo atsimetimu nuo krikščionių tikybos, pabėgo pas rusus, kur kitados gyveno kaip įkaitas. Didžiai pasikeitus aplinkybėms, jo širdis ten palinko niekinti visa, kas žemiška, todėl, išpažinęs griežtesnių regulų gyvenimą pagal Grigorijaus iš Polonos mokslą, gyveno Galiče. Gal dėl kitos priežasties, o gal vildamasis atversti į krikščionių tikėjimą tėvą karalių bei savo tautą, iš ten jis vėl persikraustė į Lietuvą; netoli Naugarduko Nemuno pakrantėje pasistatęs vienuolyną, ten ėmė su daugeliu tokio pat gyvenimo bendrininkų dievobaimingai ir pastoviai gyventi, kartkartėmis, tiesa, kurstomas didikų.
Vaišvilkas mat, pasipiktinęs savo tėvo Mindaugo atsimetimu nuo krikščionių tikybos, pabėgo pas rusus, kur kitados gyveno kaip įkaitas. Didžiai pasikeitus aplinkybėms, jo širdis ten palinko niekinti visa, kas žemiška, todėl, išpažinęs griežtesnių regulų gyvenimą pagal Grigorijaus iš Polonos mokslą, gyveno Galiče. Gal dėl kitos priežasties, o gal vildamasis atversti į krikščionių tikėjimą tėvą karalių bei savo tautą, iš ten jis vėl persikraustė į Lietuvą; netoli Naugarduko Nemuno pakrantėje pasistatęs vienuolyną, ten ėmė su daugeliu tokio pat gyvenimo bendrininkų dievobaimingai ir pastoviai gyventi, kartkartėmis, tiesa, kurstomas didikų.