Grigorijaus iš Polonos mokslu buvo grindžiamas griežtesnių regulų gyvenimas, kurį Galiče išpažino Vaišvilkas. Kojelavičiaus pasakojime Grigorijus iš Polonos prie Naugarduko pasistatė vienuolyną ir su bendraminčiais ėmė dievobaimingai gyventi.
Vaišvilkas mat, pasipiktinęs savo tėvo Min\ndaugo atsimetimu nuo krikščionių tikybos, pabėgo pas\nrusus, kur kitados gyveno kaip įkaitas. Didžiai pasi\nkeitus aplinkybėms, jo širdis ten palinko niekinti visa,\nkas žemiška, todėl, išpažinęs griežtesnių regulų gyve\nnimą pagal Grigorijaus iš Polonos mokslą, gyveno Ga-\nliče. Gal dėl kitos priežasties, o gal vildamasis atvers\nti į krikščionių tikėjimą tėvą karalių bei savo tautą,\niš ten jis vėl persikraustė į Lietuvą; netoli Naugardu\nko Nemuno pakrantėje pasistatęs vienuolyną, ten ėmė\nsu daugeliu tokio pat gyvenimo bendrininkų dievo\nbaimingai ir pastoviai gyventi, kartkartėmis, tiesa,\nkurstomas didikų.
Vaišvilkas mat, pasipiktinęs savo tėvo Min\ndaugo atsimetimu nuo krikščionių tikybos, pabėgo pas\nrusus, kur kitados gyveno kaip įkaitas. Didžiai pasi\nkeitus aplinkybėms, jo širdis ten palinko niekinti visa,\nkas žemiška, todėl, išpažinęs griežtesnių regulų gyve\nnimą pagal Grigorijaus iš Polonos mokslą, gyveno Ga-\nliče. Gal dėl kitos priežasties, o gal vildamasis atvers\nti į krikščionių tikėjimą tėvą karalių bei savo tautą,\niš ten jis vėl persikraustė į Lietuvą; netoli Naugardu\nko Nemuno pakrantėje pasistatęs vienuolyną, ten ėmė\nsu daugeliu tokio pat gyvenimo bendrininkų dievo\nbaimingai ir pastoviai gyventi, kartkartėmis, tiesa,\nkurstomas didikų.