Narbuto aprašytame eiliuotame pasakojime antrasis Vilniaus gaisras prasidėjo Gregoravičiaus dvarelyje. Narbuto cituojamame kūrinio pavadinime 1749 m. birželio 8 d. Vilniaus gaisras kildinamas iš pono Gregoravičiaus dvarelio Subačiaus priemiestyje.
Toliau jis pateikia ilgą sudegusių namų sąrašą. Paskui vėl graudžios eilės. Po šito, tarytum antrojoje veikalo dalyje, vėl kreipimasis į skaitytoją, eiliuota istorija antro gaisro, prasidėjusio Gregoravičiaus (Hrehorovvicz) dvarelyje.
Powiedz przešliczne boztwo Wiliej rzeki Nimfom (b) twym siostrom, boginiom podwodnym: 25 Štai šio nedidelio kūrinėlio pavadinimas: „Ašaringas vaizdas baisybių, su širdies skausmu apdainuotas elegiškomis eilėmis apie jo Karališkosios Malonybės Vilniaus miesto dukartinį sudeginimą. Pirmą kartą dėl nekrikšto žydo Rubino kaltės 1748 metų birželio 11 dieną, tarytum iš pragaro gilumos išsiveržus liepsnai iš alaus daryklos Užupyje; antrą kartą 1749 metų birželio 8 dieną iš Subačiaus priemiesčio, iš pono Gregoravičiaus dvarelio, virtusio pelenais, nuo žiežirbos iš nepaprasta liepsna užsidegusio kamino. To Vilniaus miesto gerovei antrą kartą išleistas Viešpaties 1753 metais per Bazilį Bonifacą Jakimavičių (Jachimowicz) ketvirčio lapo formato, nenumeruotų puslapių 60, to meto nuorašas ranka“.