Glapas buvo nuvarytas į Karaliaučių ir pakartas ant kalvos, kuri vėliau vadinta Glapo kalva.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 134
Šis, paklausęs patarimo, susikvietė daug brolių bei ginklanešių, nuvyko ten, užklupo Glapą, su kariuomene apgulusį minėtąją pilį, staiga juos užpuolė ir visus išžudė. Tačiau Glapą nusivarė su savimi į Karaliaučių ir pakorė ant kalvos, kuri nuo jo vardo po šiai dienai tebevadinama Glapo kalva413. Išžudžius vadus ir kitus vadovavusius karui, notangai ir varmiai vėl pasidavė tikėjimui ir broliams.
Glapas su kariuomene buvo užkluptas apgulęs pilį ir netikėtai užpultas brolių bei ginklanešių.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 134
Šis, paklausęs patarimo, susikvietė daug brolių bei ginklanešių, nuvyko ten, užklupo Glapą, su kariuomene apgulusį minėtąją pilį, staiga juos užpuolė ir visus išžudė. Tačiau Glapą nusivarė su savimi į Karaliaučių ir pakorė ant kalvos, kuri nuo jo vardo po šiai dienai tebevadinama Glapo kalva413. Išžudžius vadus ir kitus vadovavusius karui, notangai ir varmiai vėl pasidavė tikėjimui ir broliams.
Glapas, Varmių vadas, turėjo valdinį Steinavą, kurį labai mėgo ir daug kartų gelbėjo iš mirtino pavojaus.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 134
Apie Glapo, varmių vado, mirtį ir varmių bei notangų pavergimą Glapas, varmių vadas, turėjo tokį valdinį, vardu Steinavas, kurį labai mėgo. Daug kartų jį buvo gelbėjęs iš mirtino pavojaus. Tačiau tas vyras, užmiršęs patirtas malones, atsiteisė blogu už gera ir neapykanta už meilę. Jis sugalvojo būdą, kaip jį pribaigti, ir, norėdamas savo sumanymą įgyvendinti, pakvietė jį pulti vienos pilies, stovėjusios Sembos žemėje, Gėlavandenių marių pakrantėje, beveik prieš Brandenburgo pilį412, 409 Konradas Vyresnysis iš Tirbergo (Frankonija), 1267 m.
Varmių vadas Glapas, gavęs pabėgusios prūsės pranešimą, su daugybe karių atvyko ir užėmė pilį.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 131
Viena prūsė, vergų luomo ir Belialo duktė, pabėgo iš šios pilies ir pranešė Varmių vadui Glapui, kad broliai esą iš čia išvykę. Šis su daugybe karių atvyko ir užėmė pilį. Šitai išgirdęs, komtūras susirūpino ir patraukė su saviškiais link Karaliaučiaus, o parplaukęs laivais į Brandenburgą, čia išvadavo nuo prūsų brolius ir kitus iš savo šeimynos, nuolat puldinėjamus, kurie gynėsi šios pilies mediniame kuore, ir juos sveikus išsivedė su savimi.
Prūsams vėl atkritus nuo tikėjimo, varmiai išsirinko Glapą savo kariuomenės vadu ir vyresniuoju.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 115
[dienos) išvakarėse, prūsai, matydami, jog broliai šiame mūšyje prarado daug jėgų, netekę brolių, ginklanešių, žirgų, ginklų ir visa kita, kas reikalinga karui, patyrę daug sunkių nelaimių ir aitrių nuoskaudų, vėl atkrito nuo tikėjimo ir tikinčiųjų, sugrįžo prie pirmykščių paklydimų, o savo kariuomenės vadais bei vyresniaisiais sembai išsirinko Glandą357, notangai — Herkų Mantą358, varmiai — Glapą359, pagudėnai — Auktumą360, bartai — Divaną361.
Varmių vadas Glapas, sužinojęs apie brolių išvykimą iš Brandenburgo pilies, su daugybe karių ją užėmė.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 131
Kai traukė namo, sutiko pasiuntinį, kuris pasakė, kad Brandenburgo pilis esanti sunaikinta Štai šiuo būdu. Viena prūsė, vergų luomo ir Belialo duktė, pabėgo iš šios pilies ir pranešė Varmių vadui Glapui, kad broliai esą iš čia išvykę. Šis su daugybe karių atvyko ir užėmė pilį.
Šis, paklausęs patarimo, susikvietė daug brolių bei ginklanešių, nuvyko ten, užklupo Glapą, su kariuomene apgulusį minėtąją pilį, staiga juos užpuolė ir visus išžudė.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 134
Šis, paklausęs patarimo, susikvietė daug brolių bei ginklanešių, nuvyko ten, užklupo Glapą, su kariuomene apgulusį minėtąją pilį, staiga juos užpuolė ir visus išžudė. Tačiau Glapą nusivarė su savimi į Karaliaučių ir pakorė ant kalvos, kuri nuo jo vardo po šiai dienai tebevadinama Glapo kalva413. Išžudžius vadus ir kitus vadovavusius karui, notangai ir varmiai vėl pasidavė tikėjimui ir broliams.
Penkiose srityse atsirado tokie vyrai: Olan das Samijoj, Montė Natangijoj, Glapas Varmijoj, Divonis Partijoj o Auktuma Pagezonijoj.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 386
Ant didesnės laimos perkrikštų, pasitiko tarp jų sumanančių karvedžių ir gudrių vyrų, kurie mokėjo kliautį ir vienybę savo ūkėjų antturėti, ne vien permaną vokyčių kalbą, bet sumaną dar su vokyčių ginklu kariauti, mylį savo tėvūnę ir gai-lįs liuosybės, nešykštaują nei turtų, nei vargų įkyrį, nė pačios savo gyvybos negailintys, to vien įsitėpę, idant tiktai galėtų tėvūnę išliuosuoti ir liuosais gyventi. Penkiose srityse atsirado tokie vyrai: Olandas Samijoj, Montė Natangijoj, Glapas Varmijoj, Divonis Partijoj o Auktuma Pagezonijoj. Tie visi vyrai buvo dar gimę liuosybėj ir tėvūnei jų klestint, todėl, mindami linksmas dienas senovės liuosybės, neapvežėjo vergybos.
Tokiu pragumu moteriškė iš pilies pranešė Glapui, karvedžiui lietuvių, jog pilis yra tuščia, į kurią be kokio vargo gal jis įsilaužti.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 416
Tokiu pragumu moteriškė iš pilies pranešė Glapui, karvedžiui lietuvių, jog pilis yra tuščia, į kurią be kokio vargo gal jis įsilaužti. Skubinai atėjęs Glapas vietovę užėmė, trobesius sudegino, labybą išdrevėjo ir likusiuosius kryžėjus pačioj pily užsirakinusius apgulė. Marčelga nusiminęs nedrįso tuojau su nuvargusiais karėj ais ant lietuvių pulti, nežinodamas jų galios.
Tuo pačiu laiku varmijonys nustojo taip pat sa vo karvedžio Glapo.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 436
Daug kartų jo smurtą karda gandino meldžionis, ant didesnės jų nelaimos mokėjo jis vokiškai, darin tankiai giriose pasislėpusius meldžionis vokiškai vadindamas antpuoiė ir galavo. Tuo pačiu laiku varmijonys nustojo taip pat savo karvedžio Glapo. Vienas namų zdraicė išdavė jį kryžėjams, kurie jį pakorė ant kalno, kurį ilgą laiką Glapo kalnu dar vadino minavonei.