Gerhardas gyveno Marienburgo pilyje ir prieš tapdamas vienuoliu buvo Brandenburgo markgrafo šeimynykštis bei karo pabūklų meistras.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 182
Apie vieną nuostabų atsivertimą\n\n Tuo metu Marienburgo pilyje gyveno brolis Gerhardas; anksčiau, kai dar nedėvėjo\nvienuolio apsiausto, jis buvo šviesiausiojo valdovo Brandenburgo markgrafo šeimynykštis,\ngarsėjęs kaip labai gabus račius ir didelis karo pabūklų meistras. Kai jis kartą, jau\npadaręs galybę tokių pabūklų, kuriais buvo sugriauta [daug] pilių bei miestų, gulėjo\nvieną naktį atmerktomis akimis lovoje, pro užsklęstas duris įėjo keturi vyrai, nešini\nketuriomis degančiomis žvakėmis, ir apkaltino jį daugybe nusikaltimų, sakydami, kad jis\nneabejotinai susilauksiąs mirties, jeigu per tam tikrą laiką nepataisysiąs savo gyvenimo\nbūdo; kad šitai būtų akivaizdu, jie jį užklojo balta marška, kaip paprastai užklojami\nnumirėliai.
Gerhardas, išsigandęs perspėjimo dėl savo gyvenimo būdo, atvyko į Prūsiją ir davė įžadus Teutonų ordinui.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 182
Jis labai to nusigando ir atvyko į Prūsijos žemę, atsiveždamas su savimi ir tą\nbaltąją maršką, ir, davęs įžadus Teutonų ordinui, pradėjo tyrą gyvenimą, kurį laimingai\nir užbaigė.\n\n\n\n\n 246 (239).
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Kai jis kartą, jau padaręs galybę tokių pabūklų, kuriais buvo sugriauta [daug] pilių bei miestų, gulėjo vieną naktį atmerktomis akimis lovoje, pro užsklęstas duris įėjo keturi vyrai, nešini keturiomis degančiomis žvakėmis, ir apkaltino jį daugybe nusikaltimų, sakydami, kad jis neabejotinai susilauksiąs mirties, jeigu per tam tikrą laiką nepataisysiąs savo gyvenimo būdo; kad šitai būtų akivaizdu, jie jį užklojo balta marška, kaip paprastai užklojami numirėliai. Jis labai to nusigando ir atvyko į Prūsijos žemę, atsiveždamas su savimi ir tą baltąją maršką, ir, davęs įžadus Teutonų ordinui, pradėjo tyrą gyvenimą, kurį laimingai ir užbaigė. 246 (239).
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
245 (238). Apie vieną nuostabų atsivertimą Tuo metu Marienburgo pilyje gyveno brolis Gerhardas; anksčiau, kai dar nedėvėjo vienuolio apsiausto, jis buvo šviesiausiojo valdovo Brandenburgo markgrafo šeimynykštis, garsėjęs kaip labai gabus račius ir didelis karo pabūklų meistras. Kai jis kartą, jau padaręs galybę tokių pabūklų, kuriais buvo sugriauta [daug] pilių bei miestų, gulėjo vieną naktį atmerktomis akimis lovoje, pro užsklęstas duris įėjo keturi vyrai, nešini keturiomis degančiomis žvakėmis, ir apkaltino jį daugybe nusikaltimų, sakydami, kad jis neabejotinai susilauksiąs mirties, jeigu per tam tikrą laiką nepataisysiąs savo gyvenimo būdo; kad šitai būtų akivaizdu, jie jį užklojo balta marška, kaip paprastai užklojami numirėliai.