Dusburgietis teigia, kad apie brolį Gerhardą, Prūsijos magistrą Ketvirtas Prūsijos žemės magistras brolis Gerhardas iš Hircbergo vadovavo dvejus metus340.
Ketvirtas Prūsijos žemės magistras brolis Gerhardas iš Hircbergo vadovavo dvejus metus340. Daug gera padaręs Prūsijos žemėje, jis sugrįžo į Vokietiją, kur, tapęs Vokietijos žemės magistru, mirė ir buvo palaidotas
Šitai išgirdęs, brolis Hermanas, pasikliaudamas savo mergele Marija, kuriai buvo pasižadėjęs tarnauti, susigrūmė su juo ir per pirmąjį susidūrimą nubloškė jį ant žemės, o žirgą bei ginklus atidavė vargšams. 81 (78). Dar apie tą patį Su šiuo broliu Hermanu, jau priimtu į Ordiną ir darančiu vieną dorovingą darbą po kito, švenčiausioji mergelė Marija ne kartą buvo kalbėjusi slaptai ir draugiškai, o vieną sykį švenčiausioji mergelė jam pasirodė nuliūdusiu veidu ir, kai jis stengėsi patirti jos liūdesio priežastį, atsakė: „Man liūdna, kad mano mielieji sūnūs, o tavo broliai iš Teutonų ordino, kitados apie nieką kita nesikalbėję, tik apie mano sūnų, apie mane ir šventųjų darbus, dabar apie nieką kita nesikalba, tik apie karalių bei kunigaikščių darbus ir šio pasaulio tuštybę, o labai retai kada arba niekada nemini nei mano sūnaus, nei manęs, nei šventųjų darbų“.
Ketvirtas Prūsijos žemės magistras brolis Gerhardas iš Hircbergo vadovavo dvejus metus340. Daug gera padaręs Prūsijos žemėje, jis sugrįžo į Vokietiją, kur, tapęs Vokietijos žemės magistru, mirė ir buvo palaidotas
Šitai išgirdęs, brolis Hermanas, pasikliaudamas savo mergele Marija, kuriai buvo pasižadėjęs tarnauti, susigrūmė su juo ir per pirmąjį susidūrimą nubloškė jį ant žemės, o žirgą bei ginklus atidavė vargšams. 81 (78). Dar apie tą patį Su šiuo broliu Hermanu, jau priimtu į Ordiną ir darančiu vieną dorovingą darbą po kito, švenčiausioji mergelė Marija ne kartą buvo kalbėjusi slaptai ir draugiškai, o vieną sykį švenčiausioji mergelė jam pasirodė nuliūdusiu veidu ir, kai jis stengėsi patirti jos liūdesio priežastį, atsakė: „Man liūdna, kad mano mielieji sūnūs, o tavo broliai iš Teutonų ordino, kitados apie nieką kita nesikalbėję, tik apie mano sūnų, apie mane ir šventųjų darbus, dabar apie nieką kita nesikalba, tik apie karalių bei kunigaikščių darbus ir šio pasaulio tuštybę, o labai retai kada arba niekada nemini nei mano sūnaus, nei manęs, nei šventųjų darbų“.
Ketvirtas Prūsijos žemės magistras brolis Gerhardas iš Hircbergo vadovavo dvejus metus340. Daug gera padaręs Prūsijos žemėje, jis sugrįžo į Vokietiją, kur, tapęs Vokietijos žemės magistru, mirė ir buvo palaidotas
Gerhardas iš Hircbergo stengėsi patirti jos liūdesio priežastį, atsakė: „Man liūdna, kad mano mielieji sūnūs, o tavo broliai iš Teutonų ordino, kitados apie nieką kita nesikalbėję, tik apie mano sūnų, apie mane ir šventųjų darbus, dabar apie nieką kita nesikalba, tik apie karalių bei kunigaikščių darbus ir šio pasaulio tuštybę, o labai retai kada arba niekada nemini nei mano sūnaus, nei manęs, nei šventųjų darbų“.
Šitai išgirdęs, brolis Hermanas, pasikliaudamas savo mergele Marija, kuriai buvo pasižadėjęs tarnauti, susigrūmė su juo ir per pirmąjį susidūrimą nubloškė jį ant žemės, o žirgą bei ginklus atidavė vargšams. 81 (78). Dar apie tą patį Su šiuo broliu Hermanu, jau priimtu į Ordiną ir darančiu vieną dorovingą darbą po kito, švenčiausioji mergelė Marija ne kartą buvo kalbėjusi slaptai ir draugiškai, o vieną sykį švenčiausioji mergelė jam pasirodė nuliūdusiu veidu ir, kai jis stengėsi patirti jos liūdesio priežastį, atsakė: „Man liūdna, kad mano mielieji sūnūs, o tavo broliai iš Teutonų ordino, kitados apie nieką kita nesikalbėję, tik apie mano sūnų, apie mane ir šventųjų darbus, dabar apie nieką kita nesikalba, tik apie karalių bei kunigaikščių darbus ir šio pasaulio tuštybę, o labai retai kada arba niekada nemini nei mano sūnaus, nei manęs, nei šventųjų darbų“.